Šviesos greitį pasiekęs erdvėlaivis virstų juodąja skyle?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Liolikas 2010-03-15 10:21
Sveiki, visi. Keli pastebėjimai perskaičius komentarus: - šveisa (fotonas) netampa juodaja skyle nes jis neturi rimties masės. Buvo klausimas kodėl mes matome šviesą - matome ne patį fotoną judantį, o jaučiame to fotono poveikį į akies rageną. - gal ir įmanoma keliauti greičiau už šviesą, bet dabartinėm sąlygom tai nelabai realu, nes sąveika tarp atomų ir molekulių yra elektromagnetinė, kas savaime uždeda šviesos greičio barjerą. - lenkti erdvę - graži svajonė, tik man neduoda ramybės klausimas ar galima sulenkti erdvę neperduodant informacijos, kad ta erdvė susilenkė, t.y. pasikeitė?... Jei taip, tai pradeda galioti informacijos perteikimo greičio barjeras ir jei norėsi sulenkti šviesmečio atstumą iki sprindžio teks palaukti metus. - kitas klausimas ar iš vis įmanoma erdvę lenkti. Iš visų pavyzdžių kiek teko matyti, tai tempti erdvę gali didelės masės objektai. Ar gali kažkas erdvę spausti? Aš ne fizikas-profesionalas, todėl atsakymo į šį klausimą neturiu. - bahuriux - tikrai gaila, kad su Einšteinu nesusitikai ir nepakalbėjai. Gal būtum jam išaiškinęs viską. Pats straipsnis gana įdomus, nes verčia pasitelkt vaizduotę. Labai panašus į klausimą "koks jausmas sėdėti ant pasaulio krašto", nes šiuo metu šviesos greitis ir yra ta riba kurią taip visi nori perlipti.
Mu 2010-03-15 11:10
Gal kas plačiau šį pakomentuotų?
bahuriux 2010-03-15 11:34
tas ratas suplystu nuo icentrinio pagreicio, kad ir iskokiu medziagu jis butu pagamintas, net nepasiekus nei 0,001 c (is lempos skaiciai).
Azys 2010-03-15 11:34
Šviesos greitis atsižvelgiant į žmogaus gyvenimo trukmę ir visatos mastus nera didelis, kad juo apsimoketu erdvelaivius skraidint, iki artimiausios zvaigzdes reiktu apie 4 metus skrist. Dėl didesnio už šviesos greitį toks samprotavimas, tarkim iš žemės (nejudantis atskaitos taškas) priešingomis kryptimis (vienoje tiesėje) išsiunčiami du erdvėlaiviai, kurių greitis 0,6 šviesos greičio, per metus jie abu nuo žemės nutolsta po 0,6 šviesmečio (apie 5700 mlr. km), o vienas nuo kito erdvėlaiviai nutolsta per 1,2 šviesmečio, vadinasi jų tarpusavio greitis buvo didesnis nei šviesos!?
Liolikas 2010-03-15 11:45
Dėl to Nightkid3 rato - paskaičiuokim: perimetras L = 2pi*R, todėl tas ratas turės ~390km perimetrą. Padauginkim iš 25 ir gauname 9750Km/s. Greitis gan didelis bet ne 300000Km/s (šviesos greitis). Jei tarkim vis didinsim rato sukimosi greitį, t.y. suteiksim jam daugiau energijos, tai rato masė augs, tuo pačiu išcentrinė jėga. Aišku reikia skaičiavimų, bet galų gale hipotetinio rato molekulių ryšiai nebeatlaikys išcentrinės jėgos ir jos išlakstys į šalis. Manau tuo momentu iki šviesos greičio dar bus toli Neplanuoju to skaičiuoti, nes jau ir 62km spindulio ratas apsisukantis 25 kartus per sekundę atrodo gana "neįprastai".
enternald 2010-03-15 13:05
Klausimas ar įmanoma pasiekti šviesos greitį, bei jį viršyti. Atsakymas: Ir taip ir ne. Negalima jo pasiekti, nes tam reiktų begalės energijos ir gal taptų panašus į juodąją skylę, tačiau šis metodas reikštų vis augančias energijos sąnaudas, mažėjančiam greičio prieaugiui gauti. Ir pavyzdžiui daug efektyviau skristi 99,8 negu 99,9 procentų šviesos greičio. ką jau kalbėti apie didesnius ir mažesius dydžius. O apie viršijimą ir pasiekimą šviesos greičio: įmanoma, tačiau ne mūsų visatoje (erdvėlaikyje). Taigi jei pavyktu atsiriboti nuo erdvėlaikio, tada greitį įmanomą būtų viršyti, bet kas tokiu atveju ir kaip judės erdve, kaip saveikaus su ja, kaip pagaliau išeiti iš erdvės čia kiti klausymai.
pozitronas 2010-03-15 14:44
gerai o jai daleisim toki dalyka, jog kosmose yra visiskas vakumas, ir jai mes laivui suteiksim pagreiti tai laivas pastoviu pagreiciu turetu ir judeti, be jokiu papildomu energijos saltiniu. ir taip per daug metu pasiektu ir net aplenktu sviesos greiti.
Liolikas 2010-03-15 15:08
Iš niutono žinom, kad F=ma , arba a = F/m (veikianti jėga padalinta iš kūno masės). Vakuume kur neveikia jokia jėga F = 0 todėl pagreitis lygus 0. Tam, kad laivas judėtų su pastoviu pagreičiu, jį visą laiką turi veikti kažkokia jėga.
pozitronas 2010-03-15 15:21
Tai gerai jegu kosmose mes surasim pilna, gravitacines jegos kurias panaudojus mes po truputi didinsime greiti
Garazas7 2010-03-15 17:42
As dar nesu ispruses fizikoje, bet ji mane zavi. Kiek suprantu fotonas yra mase turinti dalele kuri keliauja sviesos greiciu. Idomu tai kad ji turi tiek mase tiek bangines savybe ( kurios pasireiskia energijai ). Pagal Enksteina iseina kad mase energijos forma, kuria irodo fotonas? Cia pagrinde sneku apie garsiaja lygti E=MCC
enternald 2010-03-15 17:43
Tam kad laivas judėtų pastoviu greičiu jo neturi veikti jokia jėga: F=0. Jei f=0 tai a=0 ir laivas laiko greitį: nei greitėja nei lėtėja. Visados greitėti reikia pašalinės jėgos (cheminės ar kuro).
Nightkid3 2010-03-15 19:14
jo su tuo ratu apsiskaiciavau, pavarges buvau kai rasiau posta, paemiau ploto formule vietoj ilgio. Seip turetu buti 1910km spindulio diskas kas jau tikrai atrodo nerealu
kiesza 2010-03-15 19:36
Kodel dingtu tas erdvelaivis ?? juk sviesa sekmingai sklinda sviesos greiciu ir niekur jin nedingsta ??
Maras 2010-03-15 20:45
Visų pirma, šviesą sudaro fotonai, kurie neturi rimties masės. Erdvėlaivis rimties masę turi. Visų antra, erdvėje sklindančios šviesos negali stebėti, jei ji sklinda ne į stebėtoją, matomas tik jos poveikis akies tinklainei. Vadinasi, ji kaip ir dingsta, nes ją galima registruoti tik įvykus kontaktui su šviesa.
kiesza 2010-03-15 21:28
aisku kad ta sviesa labai neaiski
vazzy 2010-03-16 10:26
sveiki, nu man toks klausimas vienas ydomus, jeigu erdvelaivio mase yra begaline, judant C greiciu, tai kokia butu gravitacija jo viduje ir isoreje? ir kuo baigtus bet koks susidurimas su dulkemis ( kuriu pilna vitasoje ) judant C greiciu. beje, o kokia tada butu temperatura, jei tarkim is titano ( kietos anglies ir gelezies medziagos ) pagamintas erdvelaivis ir jo molekules judetu sviesos greiciu argi temperatura nedidetu ? ( fizikoje mano zinios labai menkos, nepykit jei daug nelogisku minciu ar klaidu )
rwc 2010-03-16 10:55
Pirma, titanas yra atskiras cheminis elementas - kaip ir geležis ar anglis. Antra, temperatūra kiltų tik dėl trinties. Šviesos greičiu judantis kūnas (sistema) gali būti labai šaltas, jei jo paties molekulės mažai juda viena kitos atžvilgiu.
nerijusmazetis 2010-03-16 14:06
Realetyvumo teoriją imamas šviesos greitis, 1. Visi fizikiniai gamtos procesai inertinėse atskaitos sistemose vyksta vienodai. 2. Tuščioje erdvėje šviesa visada sklinda greičiu c, kuris nepriklauso nuo šviesos šaltinio judėjimo. bet kodėl šviesos greitis, o ne pavyzdžiui aukščiausiojo kvarko gyvavimo trukmę ar skilimo greitį, kuris tikrai yra didesnis negu c*c be to 1. Jei kūnas yra inercinėje atskaitos sistemoje jokias mechaniniais bandymais negalima nustatyti ar ši sistema juda ar yra rimties būsenoje 2. inercinėse atskaitos sistemose visų matematinių dėsnių išraiška yra tokia pati. tai pastoviai greitinant galima pagreitinti ir virš šviesos greičio nes greitis ir masė nėra susijusi tik masė ir energija ar greitis ir energija. Ydomu ar daug nusišnekėjau
rwc 2010-03-16 21:49
greitis čia yra baigtinis. Bet tokia prielaida atsiranda, kai įvertini, kad procesai skirtingose vietose vyksta skirtingu laiku. Eksperimentai rodo, kad vienos iš keturių sąveikų greitis tam tinka, ir tinka kitoms sąveikoms.
Analog 2010-03-16 22:35
Na aš ir dar daug ko nemoku fizikoje, tai man neaišku, kodėl būtent šviesos greičiu judant betkieno masė tampa begalybe, pagal tai, ką moku, skirtingų masių kūnams judant vienodu greičiu, jų masės turėtų skirtis. Gal kokių straipsnių lietuviškų galėtumėt rekomenduoti perskaityti susijusių su šia tema, nes wiki aprašymas apie fotoną labai skurdus.