Ritualinis rūkymas tapo žalingu įpročiu  (33)

Cigarų ir pypkių rūkymas buvo indėnų kultūros dalis dar iki europiečiams atrandant Ameriką – rūkymo ritualas aptinkamas majų mene maždaug nuo 500 m. pr. Kr. Deja, rūkymui persikėlus į Europą, iš ritualinio jis tapo kasdieniu ir prozišku užsiėmimu. Ir jeigu bent jau pavyktų jį grąžinti į buvusią vietą...


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tabako į Europą XV a. atgabeno Kristupas Kolumbas, o jo bendražygis Rodrigas de Cheresas laikomas pirmuoju rūkiusiu europiečiu. Iš pradžių rūkymas nekėlė asociacijų su elegancija, stilingumu, kūrybiškumu ar bet kokia kita nors kiek teigiama savybe – XVI a. rūkymas buvo labiausiai paplitęs tarp jūreivių ir kitų ribinių socialinių sluoksnių; dar ne taip seniai cigaretė moters rankose asocijavosi su laisvu elgesiu, kiek vėliau – su bohemiškais įpročiais, tačiau padorių žmonių akyse ir tai neturėjo aukšto moralinio statuso. Be to, iš pradžių buvo rūkomi cigarai, pagaminti rankomis nedidelėse manufaktūrose – suprantama, šis įprotis nebuvo įkandamas kiekvienam.

Lūžis įvyko tuomet, kai 1828 m. Ispanijoje buvo pagaminta pirmoji cigaretė, tačiau ji aplenkė populiarumu cigarą tik XX a. pradžioje – būtent tuomet pigios cigaretės buvo pradėtos gaminti pramoniniu būdu.

Pirmojo pasaulinio karo metu rūkalai buvo standartinio kareivio davinio dalis (buvo manoma, kad rūkymas didina karių drąsą). Po karo cigarečių rūkymas buvo reklamuojamas kaip prabangaus, lengvo gyvenimo atributas, visuomenė susitaikė su moterų rūkymu.

Atradimas: kenkia sveikatai

Vokietijos mokslininkai nacių valdymo metu buvo pirmieji, kurie rado ryšį tarp rūkymo ir ligų. Nors „įtarimų“ dėl poveikio sveikatai kilo XIX a. pradžioje Anglijos karaliui Jokūbui I, išleidusiam smerkiantį tabako rūkymą įsaką, kuriame buvo teigiama, kad jis kenkia smegenims ir plaučiams, maža to, jau XVIII a. britų šalių medikai nustatė nemažai sąsajų tarp vėžio ir rūkymo, tik 1929 m. Vokietijoje buvo paskelbti pirmieji statistiniai rūkymo ir vėžio sąsajos įrodymai.

1964 m. JAV vyriausybės komisija oficialiai paskelbė specialaus komiteto išvadas, paremtas 7 000 mokslinių straipsnių, susiejančių tabako vartojimą su vėžinėmis ir kitomis ligomis. Paskelbus šį pranešimą, JAV ant tabako gaminių atsirado įspėjimai apie žalą sveikatai, buvo pradėta kampanija prieš rūkymą. XX a. 6–7 dešimtmečiais galutinai įrodžius rūkymo žalą, prasidėjo aktyvi iki šiol tebesitęsianti kampanija prieš rūkymą su permainingais rezultatais.

Paradoksas: pardavinėjami nuodai

Paradoksas, tačiau iš tikrųjų buvo laikas, kai nebuvo mokslinių tyrimų, įrodančių rūkymo žalą, – tuomet buvo galima lengvai prisiteisti kompensacijų iš tabako bendrovių, kad jos tinkamai neinformavo apie savo produktų daromą poveikį sveikatai.

Tačiau ir šiais laikais, kai, rodos, visi apie tai informuoti, amerikiečiai neretai prisiteisia nemažas kompensacijas iš tabako bendrovių. Štai neseniai JAV buvo laimėtas rekordinis ieškinys – bendrovė „Philip Morris“ prie invalido vežimėlio prikaustytai moteriai, sergančiai emfizema, turės sumokėti 56,6 mln. dolerių ir dar 300 mln. dolerių baudų.

Vis dėlto prisiekusiųjų teismas nutarė, kad 10 proc. atsakomybės tenka pačiai moteriai. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į mentaliteto skirtumą – pas mus visa kaltė tektų rūkaliui. Kitaip sakant, bendrovės negali negaminti tabako, tačiau žmonės juk gali nerūkyti.

Tačiau šis paradoksas – ne vienintelis. Įdomiausia tai, kad šie kenksmingi sveikatai produktai ir toliau gaminami, o žmonės, nors ir išsamiai supažindinti su rizika (tokie ieškiniai – ir galinga agitacija prieš rūkymą), ir toliau rūko.

„Kieto“ vyruko galas

Iki XX a. 8 dešimtmečio rūkalų reklama buvo legali daugelyje šalių. Patyrę rinkodarininkai buvo sukūrę ištisą strategiją, kaip įsiūlyti tokį, kai pagalvoji, niekam tikusį, kenksmingą produktą, – net didžiausi tabako gynėjai neteigia, kad rūkymas jiems suteikia sveikatos. Toji strategija rėmėsi tuo, kad rūkyti – labai vyriška, o kartu – ir moteriška. Prisiminkite šaunuolį kaubojų, su cigarete žvelgiantį į nuostabaus grožio kalnus, ir elegantišką moteriškę, „su prasme“ traukiančią ilgą ploną cigaretę. O juk įrodyta, kad rūkyti pradedama būtent dėl socialinės įtakos.

Šiuo metu JAV, Europos Sąjungos šalyse (įskaitant Lietuvą) ir daugelyje kitų valstybių rūkalų reklama yra smarkiai ribojama, netgi planuojama visiškai uždrausti tokią reklamą (net ir netiesioginę). Šiais draudimais bandoma sugriauti asociatyvų ryšį tarp rūkymo ir sėkmingo, normalaus bei priimtino elgesio, sugrąžinti rūkymą į buvusią padėtį, kai rūkė tik neaiškios socialinės kilmės piliečiai, ar paversti jį kone ritualiniu – jei nebebus galima niekur rūkyti, užkietėję rūkaliai galės užsitraukti cigaretę tik namie po dienos darbų.

Draudimų era

Vienas patikimesnių būdų kuo daugiau žmonių atgrasyti nuo šio įpročio – sukurti rūkaliams kuo daugiau nepatogumų, siaurinti rūkymo „arealą“. Pirmasis istorijoje žinomas draudimas rūkyti buvo įvestas 1590 m., kai popiežius Urbonas uždraudė rūkyti, kramtyti ir uostyti tabaką bažnyčiose bei jų šventoriuose – neįtikėtina, tačiau kažkada dūmas buvo traukiamas ir bažnyčiose.

Nuo 2005 m. sausio 10 d. Italijoje draudžiama rūkyti visose viešosiose vietose (įskaitant kavines ir restoranus).

Nuo 2007 m. vasario uždrausta rūkyti viešosiose vietose, tokiose kaip stotys, muziejai, parduotuvės ir valstybės įstaigos. Draudimas rūkyti kavinėse, baruose ir restoranuose įsigaliojo 2008 m. sausį.

Škotijoje draudimas rūkyti viešosiose uždarose vietose įsigaliojo 2006 m. kovo 26 d., Velse – 2007 m. balandžio 2 d., Anglijoje – nuo 2007 m. vidurio.

JAV rūkymas federaliniais įstatymais nereglamentuojamas – kiekviena valstija šioje srityje leidžia savus įstatymus. 2006 m. įstatymai, draudžiantys rūkyti visose uždarose patalpose, galiojo 11 valstijų.

Kai kurie miestai ir regionai yra priėmę savus nutarimus dėl draudimų rūkyti. Pirmoji iš JAV valstijų tokį draudimą 1998 m. įvedė Kalifornija. Joje draudžiama rūkyti visose visuomenei prieinamose uždarose patalpose (įskaitant kavines, barus, rūkalų parduotuves), taip pat ir lauke – arčiau nei 6 m nuo įėjimo į valstybinį pastatą.

2003 m. draudimas rūkyti kavinėse buvo įvestas Niujorko mieste.

PAR – pirmoji valstybė pasaulyje, uždraudusi (2000 m. spalio 1 d.) rūkyti kavinėse ir baruose (išskyrus atvejus, kai kavinėje yra atskira ventiliuojama rūkymui skirta patalpa, užimanti ne daugiau kaip 25 proc. kavinės ploto).

Butanas (nedidelė valstybė Pietų Azijoje, gyvenama budistų) 2004 m. lapkritį tapo pirmąja šalimi, kurioje visiškai uždrausta prekyba tabako gaminiais. 2005 m. buvo uždrausta rūkyti. Tiesa, kaip Butanui - tai sprendimas "normos ribose" - ši valstybė gyvena visiškai kitu ritmu, nei vartotojiška vakarų visuomenė.

Rūkoma mažiau, bet...

Naujausio nuolatinių Lietuvos gyventojų žalingų įpročių paplitimo tyrimo, atlikto rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Factus Dominus“ pagal Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą adaptuotą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) europinio modelio klausimyną, duomenimis, mūsų šalyje mažėja rūkančiųjų tabaką, nors šis įprotis vis dar yra ganėtinai paplitęs.

Apklausos duomenys rodo, kad du iš trijų (66,0 proc.) 15–64 metų Lietuvos gyventojų yra nors kartą gyvenime rūkę. Nė karto nebandę to daryti yra 34,0 proc. apklaustųjų. Tyrimas atskleidžia, kad šiuo metu Lietuvoje rūko beveik trečdalis 15–64 metų gyventojų (40,5 proc. vyrų ir 20,1 proc. moterų).

Visose amžiaus grupėse tabako vartojimo paplitimas tarp vyrų yra didesnis nei tarp moterų. Didžiausias rūkymo paplitimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų yra 25–34 metų amžiaus grupėje.

Tyrimas rodo, kad, lyginant rūkymo paplitimą pagal gyvenamąją vietą, dažniausiai rūko Alytaus, Kauno ir Utenos apskričių gyventojai – dažniau nei kas trečias (atitinkamai 35,8 proc., 35,0 proc. ir 34,3 proc. apklaustųjų rūkė per pastarąsias 30 dienų).

14,2 proc. apklausos dalyvių surūko nuo pusės iki vieno pakelio cigarečių per dieną, 11,2 proc. – po pusę pakelio ar mažiau, 6,3 proc. respondentų nurodė, kad surūko daugiau nei vieną pakelį. Surūkomų cigarečių kiekiu vyrai gerokai lenkia moteris: 30,6 proc. vyrų ir 11,7 proc. moterų surūko daugiau nei pusę pakelio cigarečių per dieną.

Lyginant 2004 ir 2008 metų tyrimų duomenis pastebima, kad rūkančių vyrų skaičius sumažėjo (2004 m. – 48,6 proc., 2008 m. – 40,5 proc. vyrų rūkė per pastarąsias 30 dienų). Tačiau pastebimas rūkančių moterų skaičiaus augimas. Ypač daugėja moterų, kurios rūko nereguliariai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Savaitė
Savaitė
Autoriai: Teodora Rašimaitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (33)

Susijusios žymos: