S.Hawkingas: kelionės laiku į ateitį yra įmanomos

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

sz520qm 2010-05-04 20:51
Tritis su deuteriu, ne helis ir vandenilis (arba dar kelios, mažiau naudojamos reakcijos). Fuzija - termobranduolinė reakcija arba branduolių suliejimas lietuviškai. Žmonės bando įvykdyti "fuziją" laboratorijoje, pasidomėk ITER, National Ignition Facility ir panašiais projektais.
Sinner 2010-05-04 21:12
Va būtent. Tas pats rezultatas pasiektas būtu. Na kas pirmiau ? 98% šviesos greičio ar šaldymo ir atitirpinimo technologija? Aš už šaldymą statyčiau Tačiau mane labiau jaudintu galimybė grįžti į praeitį, ar yra teorija šiam reikalui, tokia pat tikėtina ir tvirta, kaip kad kelionės į ateitį pagal reliatyvumo teoriją.
pinkiss 2010-05-04 21:13
ydomiai cia skaiciuoji. sakai jud vienu metus y viena puse paskui gryzt-o tu gauni kad jis isvykes tik vienus metus buva.antra ysibegejims ir stabdyms taip pat tur but,nes kai objets staigiai pajud kuna veik inercija-gravitacija ir kitas jegas,kaip pavizdys staigus masinas isibegejims zmogu prie sedines gerai prirem,net jei greitis butu salyginai mazas pvz 500km/h vos objekts ant tiek pajudetu tu butum mires.
Kaukas 2010-05-04 21:26
Kiek prisimenu releatyvumo teorija, tai del laiko greitejimo/letejimo yra 2 skirtingi variantai ir skirtingai apskaiciuojami. Delto dazniausiai ir kyla visi gincai, nes zmones juos painioja. 1) kunai tolsta vienas nuo kito. 2) kunai juda apie gravitacine mase turinti kuna skirtingu greiciu. Pirmu atveju stebetojui atrodo, kad tolstanciam nuo jo kunui laikas suleteja. Bet cia tik taip atrodo (kaip minejo kazkuris komentatorius), lygiai taip pat kaip ir tolstantis objektas atrodo trumpesnis nei yra istikruju. Parskridus atgal laikrodziu parodymai ar zmogaus amzius nebus pasikeite. Sis atvejis tiktu, pvz. skaiciuojant ar astronautai isskride i centauro alfa ir sugrize, bus skirtingo amziaus. Antru atveju, kai kunai skrieja apie masyvu kuna, pas greiciau skriejanti (labiau nutolusi) laikas eis greiciau. Siam atvejui tiktu expreimentas su laikrodziais lektuvuose ar gps. Kadangi tiek lektuvai, tiek gps zemes centro atzvilgiu juda greiciau nei zemes pavirsiuje. Todel teoriskai jei isesi i labai greita raketa ir beveik sviesos greiciu suksi ratus aplink zeme, nusileides gali but toks pat senas, kaip ir tavo tevas. Jei tai laikysime nusigavimu i ateiti... tai gal. Bet siaip is hawkingo puses cia yra labiau spekuliacijos. Ir keliavimas i ateiti ta prasme, kad joje pamatyt, kokie skaiciai iskris loterijoje yra neimanomas. Jei kazkur suklydau, pataisykite. Edit: Pasitikslinau, del antro varianto biski suklydau. Ne nuo greicio tai priklauso, o nuo atstumo. Kuo toliau nuo kuno, aplink kuri skrendi orbita, centro, tuo greiciau lekia laikas. Taigi marsieciai sensta greiciau nei zmones
tomechek 2010-05-04 21:33
Astronautai leidziantys laika kosmineje stotyje kasdien keliauja i ateiti. Jiems praeina maziau laiko negu zemeje. Zinoma, kadangi ju greitis nera artimas sviesos greiciui, tas laiko skirtumas labai mazas (per metus kosmieje stotyje MIR susidarydavo 3.8s [1]). Daugiau apie laiko tekme ir reliatyvuma populiariai paaiskinta su irodymais wikipedijoje [2]. Atominiai laikrodziai GPS palydovuose "tiksi" greiciau negu esantys zemeje (skirtumas 38ms/diena) del dvieju priezasciu: del to, kad jie juda gana dideliu greiciu ir del to, kad yra silpnesniame gravitaciniame lauke [3]. Tai yra zinoma, patikrinta ir negincijama. (GPS gi veikia) Manau, kad diskusija turetu vykti ne apie tai, ar tai imanoma, ar ne, o apie tai, kokia is to nauda/zala. Is tiesu, atrodytu, kokia nauda is to, kad nukeliausi i ateiti, jei negalesi grizti atgal, visiems apie tai pasigirti ir panaudoti naujasias technologijas? Kokiu budu galima butu pasiekti 0.98c greiti? Panaudojant reaktyvini judejima (raketas) [4] ir futuristini kura is antimaterijos, toki greiti galima butu pasiekti, jei kuro mase virsys raketos+zmoniu mase apie 10 kartu. Panaudojant branduolini skilima (U-235) - kuro mase turetu buti 250 kartu didesne negu raketos+zmoniu mase. Siandien naudojamu raketu kuro/raketos masiu santykis gali buti apie 10 [5]. Zinoma, nebutina veztis energijos saltinio su savim, galima erdvelaivi maitinti is Zemes nuotoliniu budu... [1] http://www.fourmilab.ch/cship/timedial.html [2] http://en.wikipedia.org/wiki/Time_dilation [3] http://en.wikipedia.org/wiki/Gravitatio ... e_dilation [4] http://en.wikipedia.org/wiki/Relativistic_rocket [5] http://en.wikipedia.org/wiki/Rocket_propellant
kentas 2010-05-04 21:35
nuskrist tai nuskristu per tuos 6 metus jie, bet sugrizt i ta pati taska, zeme, praktiskai be sansu del visokiu nukrypimu ir t.t. Cia butu tas pats, kas surasti adata sieno prikrautam tvarte
kiesza 2010-05-04 21:39
Cia tai geras paaiskinimas net man aisku o kodel negalima padaryt atvirksciai ir skrist greiciau uz sviesa ? tokiu budu turetu vykti priesingas procesas ir laikas eiti atgal ?
Indigo89 2010-05-04 21:49
bla0 2010-05-04 22:16
Tikrai taip, kai kurie dalykai tiesiog galvoj netelpa. Vien sąvoka "erdvėlaikis" ko verta Kartais belieka tikėti.
nondescript 2010-05-04 22:54
manau, kad nera, isskyrus ivairias teorijas, apie hypererdves, juodasias skyles, ir greiti, didesni uz sviesos
DnT 2010-05-04 22:55
Gedai (The.Gedas), pagarba tau, normaliai viską išdėstei - teisingiausias atsakymas, pagrįstas formulėm ir skaičiavimais. Tik man įdomu, kodėl tas laikas eina lėčiau? Ar ne bus taip, kad tu ir sensi greičiau palyginus su kitais ir grįžus būsi pasenęs tiek pat kiek ir kiti? Be to kosmose irgi veikia gravitacija, kaži, kas bus tavo organam, skriejant kintamoj gravitacijoj? Be to, kaip jis ketina psiekt tuos 98%??? @ligonis Idomi idėja, gal galėtum argumentuot? Kaip visata gali užgest ir tik nuo 100m, beto gi nieks nežino, kas būtų, jei pasiektum šviesos greitį.
The.Gedas 2010-05-04 22:57
. Tiksliau, čia tik norėta parodyti, kad keliavimas į ateitį yra įmanomas O įsibėgėjimo ir stabdymo čia tiesiog nepaisoma. Na gerai, galime perfrazuoti taip: laikas buvo buvo pradėtas skaičiuoti tik erdvėlaiviui pasiekus 98% šviesos greičio. Tuomet jam skridus vienerius metus žemėje prabėgo net 5.
The.Gedas 2010-05-04 23:24
jam artimas. Tuomet lygties vardiklis nebus lygus 0, tačiau bus taipogi labai mažas. Jei dalijama iš labai artimo nuliui skaičiaus gaunama begalybė. Todėl, galima teigti, kad užtektų vos sekundės (ar net milinonosios jos dalies), skrendant labai artimu šviesai greičiu, kad visatoje praeitų begalė metų. O kas atsitiktų skrendant pilnu šviesos greičiu aš nežinau.
SuperHP 2010-05-04 23:34
Tai, tarkim, erdvelaivy turiu 2 chronometrus. Vienas pajungtas erdvelaivy ir "veikia kartu su manimi", o kitas siuncia informacija (praejusio laiko kieki zemeje) is zemes (tarkim, kad toks signalas imanomas). Tai, skrisdamas sviesos greiciu, erdvelaivio chronometre matysiu normaliu tempu (mums iprastu) didejanti laiko kieki, o zemes laika gaunanciame chronometre (tiesioginiu rysiu, kuris, tarkim, imanomas) laiko kiekis dides daug greiciau? Taigi, grizes i zeme, tarkim po metu, erdvelaivio chronometre tureciau matyti laiko kieki atitinkanti vienus metus, o siustuvo (zemes) chronometre - net kelis metus. Siaip keista, kaip toks sudetingas reiskinys gali susivesti i tokia paprasta matematine lygti.
DnT 2010-05-05 00:15
Sutinku, bet kodėl visata užgestų? Gal tu pats virstum plazma ir tiek, o kas ten tai niekas nežino. EDIT: Idomi mintis: Remiantis, kad iš BB atsirado visata, šviesos greitis turėtų būt maksimalus visatos kraštuose, kur yra visiškai tuščia erdvė. Be to gal fotonai nėra greičiausios "dalelės", gal po BB kokios nežinomos "dalelės" nuskrido daug greičiau į nebūtį. Nu, kas dar pafilosofuos su manim?
dashis 2010-05-05 00:17
Vat man iskylo toks klausymas , kaip galima isviso keliauti sviesos greiciu ?? Juk tada nukeliauti atstumai butu milziniski,noriu pasakyti ar laivas skrendantis sviesos greiciu galetu atsitrenkti i ka nors ? Ar jo skridimo trajektorijos neveiktu milziniskos zvaigzdes ? Zinau klausimas kazkaip ne i dabartine tema ,bet gal kas nepatinges ir jei zinos atsakys
DnT 2010-05-05 00:38
Nežinia, kas būtų, jei tas laivas pasiektų šviesos greitį. Bet remiantis, kad šviesa sklinda savo greičiu, ir ją lengvai galima absorbuoti, tai drįsčiau teigti, kad tą laivas tiesiog virstų plazma ar kuom nors panašaus ir jį tiesiog sugertų, t.y laivas išnyktų. Nebent jau gautųsi labai intensyvus fotonų srautas, tada ji praeitų kiaurai kūną, bet vistiek turėtų susilpnėt.
Nerijux 2010-05-05 01:00
O kaip tada fotonas? Jis amžinas, ar egzistuoja savo atžvilgiu tik kvintiljonine sekundės dalį? Ir kaip reikalai su jo mase, nes mūsų požiūriu jis neturi masės? Juk jis juda šviesos greičiu, nes tai jis ir yra šviesa...
DnT 2010-05-05 01:08
Manau, fotonas amžinas, nes šviesa vis dėl to iki mūsų atsklinda iš įvairių visatos kertelių. Beto pagal formulę taip išeina. Su mase, čia labai geras klausimas. Mes šviesą priimam kaip el.bangas ir kaip dalelių srautą. Kadangi šviesa slegia, todėl ji turėtų turėt bent šiokią tokią masę. Tačiau jai negalioja relieatyvumas - dalelė turėtų įgyt begalinę masę. Gal kas nors turit idėjų ar galit atsakyt?
jordanbn2 2010-05-05 04:58
Tarkim vaziuoju pro ta senuka dviraciu tai as jam trumpesnis sunkesnis ir egzistuoju leciau,mano laikrodis atsilieka, bet mano atzvilgiu senukas juda,taigi as matau kad jis trumpesnis sunkesnis, rgzistuoja leciau ir jo laikrodis leciau veikia, iseina jei as sustosiu musu laikrodziai rodys vienoda laika, tai kokia cia kelione laiku?