Marso palydovas Fobas - porėtas kaip sūris  (2)

Panašu, jog raudonosios Saulės sistemos planetos vidus yra porėtas tarsi fermentinis sūris: tuštumos sudaro iki 30% jo tūrio. O tai reiškia, kad pati populiariausia jo atsiradimo hipotezė - kad Marsas pagavo pro šalį skriejantį asteroidą - yra neteisinga.

Klausimas apie tai, iš kur atsirado Marso palydovai, aptarinėjama jau seniai ir gan audringai. Palydovų raudonoji planeta turi du - kaip ir priklauso mitiniam karo dievui, vienas iš jų vadinasi Fobas (išvertus iš graikų kalbos - "baimė"), o kitas - Deimas (išvertus iš graikų kalbos - "siaubas"). Kalbant apie Fobą, iki šiol populiariausia specialistų tarpe buvo hipotezė, jog tai - buvęs asteroidas, kuris kadaise senovėje skriejo pro Marsą, tačiau planetos trauka jį pagavo ir visam laikui įkalino savo orbitoje. Dabar, panašu, šią versiją teks laikyti pasenusia.

Geofiziko Tomo Anderto (Tom Andert) vadovaujama Vokietijos mokslininkų grupė atliko Europos kosmoso agentūrai ESA priklausančio zondo "Mars Express" surinktų duomenų analizę. Duomenys buvo kaupiami šių metų kovo mėnesį įvykusio skrydžio pro Fobą metu. Mokslininkai padarė išvadą, jog pradžioje Fobas apskritai nesudarė vientiso kosminio kūno.

Priminsime, jog netgi išoriškai 27 kilometrų skersmens fobas yra palyginti netaisyklingos formos, o visas jo paviršius yra "išakėtas" gilių kraterių. O pažvelgti į jo gelmes mokslininkai sugebėjo patikslinę jo masę. "Mars Express" atliko tikslius kosminio kūno judėjimo Marso orbitoje parametrų matavimus ir, remiantis gautais rezultatais, buvo apskaičiuota, jog Fobo masė siekia apie 10,7 kvadrilijono tonų. Skaičius atrodo įspūdingas (kvadrilijonas - milijonas milijardų, vienetas su 15 nulių), tačiau tokių matmenų kūnui tai nėra daug. O pats skaičius kosminiais mastais taip pat nėra didelis - pavyzdžiui, mūsų planetos masė yra milijardus kartų didesnė.

Lygiagrečiai šiems matavimams "Mars Express" radaru buvo patikslinta palydovo paviršiaus geometrija. Pagal tai buvo tiksliau apskaičiuotas jo tūris. Įvertinant šiuos skaičius buvo nustatyta, jog vidutinis Fobo tankis turi sudaryti apie 1,87 gramo kubiniam centimetrui. Palyginimui, Marso tankis yra beveik du kartus didesnis ir siekia apie 3g/cm3. Užtat tipinių asteroidų tankis kaip tik artimas Fobo tankiui.

Tačiau Tomas Andertas įsitikinęs, jog vien tik šis skaičius dar neįrodo palydovo "asteroidinės" kilmės. Pagal jo skaičiavimus, "egzistuoja ne itin daug scenarijų, pagal kuriuos Marso trauka būtų galėjusi pagauti pro šalį skriejusį asteroidą ir išlaikyti jį apskritimo formos orbitoje, nesutrupindama jo į gabalus". Kita vertus, Fobas negalėjo atsirasti iš paties Marso, taip, kaip mūsų Mėnulis - iš Žemės (remiantis susidūrimo teorija).

Mokslininko nuomone, realūs įvykiai, lėmę Fobo atsiradimą, galėjo būti kažkas tarpinio tarp šių dviejų minėtų variantų. Pavyzdžiui, į Marsą atsitrenkus stambiam kosminiam kūnui, į kosmosą galėjo būti išmestas didelis medžiagos kiekis, kurios nuolaužos pamažu artėjo viena prie kitos, suformuodamos vientisą orbitinį darinį. Tada galėjo įvykti antras susidūrimas - su šiuo dariniu galėjo susidurti pakankamai masyvus asteroidas, kurio atnešta medžiaga ganėtinai ženkliai pakeitė cheminę Fobo sudėtį, lyginant su tuo, iš ko susideda pats Marsas.

Gali būti, jog ateityje atsiras ir daugiau Fobo kilmę aiškinančių teorijų. Be to, tikėtina, jog bus ir naujų Marso palydovui skirtų kosminių misijų. Šiuo dangaus kūnu domisi Rusijos kosminių tyrimų agentūra "Роскосмос" bei kitų šalių tyrinėtojai.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: