Pentagonas: kosminių šiukšlių susidūrimai gali inicijuoti katastrofišką grandininę reakciją (15)
Mintis apie kosminių šiukšlių keliamą grėsmę vis dažniau neduoda ramybės tyrinėtojams. Paprastai tokius perspėjimus visuomenė sutinka su didele abejingumo doze, kadangi mažai kam iš mūsų priklauso palydovai ir mažai kas skraido į planetos orbitą. Tačiau Pentagono atstovai perspėja, kad tai greitai gali tapti visų mūsų problema.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV gynybos ministerijos tyrimo rezultatuose teigiama, jog Žemės orbitoje esančių kosminių šiukšlių kiekis pasiekė kritinę ribą, kai bet kurie nauji susidūrimai gali inicijuoti kasdienę planetos gyventojų gyvenimo tėkmę sutrikdysiančią grandininę reakciją.
Mūsų pasikliovimas ir priklausomybė nuo orbitinių satelitų yra daug akivaizdesnė, nei numanome. Mes iš jų gauname televizijos signalus, vakarines orų prognozes, ieškome adresų palydoviniuose žemėlapiuose. Tačiau tuo viskas neapsiriboja - gynybos agentūros gauna informaciją apie kitų valstybių karines pajėgas, kompanijos seka savo prekybinių laivynų maršrutus, nuo kurių tiesiogiai priklauso ekonomikos stabilumas, o mūsų globaliosios navigacijos (GPS) imtuvai apdoroja kelionėms reikalingą informaciją.
Remiantis preliminaria Pentagono ataskaita "Space Posture Review", visos minėtos paslaugos ir funkcijos vieną dieną gali tiesiog "išnykti" - ir suprasti tai reikėtų beveik pažodžiui. Žmonijos dirbtinių palydovų skaičių šiukšlių kiekis lenkia itin skaudžiai ir beviltiškai - 1100 palydovų tenka 370000 kosminių nuolaužų. O nuolaužas sudaro tiek orbitinių ekspedicijų metų astronautų pamestos veržlės ir varžtai, tiek senesnių palydovų gabalai ar net ištisi palydovai, kurie jau seniai užbaigė savo naudingo tarnavimo laiką ir liko skrieti mums virš galvų. Visa tai skrieja aplink planetą vidutiniu 7,7 kilometrų per sekundę greičiu.
Specialistai baiminasi, jog, kai šiukšlių yra tiek daug, jų tarpusavio susidūrimas arba susidūrimas su veikiančiais palydovais tikimybiniu požiūriu darosi pakankamai tikėtinas. Du stambūs objektai susidūrimo metu į orbitą gali "pažerti" tūkstančius papildomų palydovų "žudikų", o šie - susidurti su vis kitomis nuolaužomis arba satelitais. Blogiausias scenarijus - toks procesas gali tapti grandininis, nekalbant apie tai, kad jis būtų visiškai nevaldomas.
Norint įsivaizduoti, kaip greitai gali įsiliepsnoti grandininė reakcija, įvertinkime elementarius faktus: praėjusių metų vasarį neveikiantis Rusijos palydovas susidūrė su veikiančiu JAV komunikaciniu palydovu, po ko abu aparatai pavirto 1500 teleskopu įžiūrimomis nuolaužomis. 2007 metais Kinija atliko kovinės raketos bandymą - susprogdino kitą neveikiantį palydovą, o nuolaužų skaičius buvo net šimteriopai didesnis. Taigi grandininė reakcija galėtų greitai nutraukti vos ne bet kokias modernias mūsų naudojamas komunikacijas, įskaitant GPS, nuo kurios priklauso daugumos karinių technologijų veikimas, ir grėsmingai pažeistų globaliąją ekonomiką. Visa tai - neįvertinant fakto, jog būtų sunaikinta 250 milijardų dolerių vertės kosminių paslaugų industrija, o visa orbitinė erdvė taptų praktiškai nebepanaudojama, taip paverčiant kai kurias Žemės sritis technologiškai "mirusiomis" zonomis.