Šimtai uolienų iš Marso atsitrenkė į Žemę – jų tyrimas atskleidė kai ką neįprasto ()
Marso uolienų gabalai, išmesti iš planetos dėl tokių procesų kaip smarkūs smūgiai į Marso paviršių, trenkėsi į Žemę, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Renkant šiuos Marso planetos mėginius, išryškėjo įdomus dėsningumas. Atrodo, kad dauguma mėginių yra uolienos, kurios raudonojoje planetoje susiformavo visai neseniai – tai neįprasta, nes didžioji dalis Marso paviršiaus yra labai sena.
JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkų komanda nustatė, kad daugelis šių uolienų iš tiesų yra gana jaunos – vos kelių šimtų milijonų metų senumo. Ši informacija gali padėti sužinoti, kiek laiko meteoritai užtruko, kol pateko į Žemę, taip pat apie Marse vykstančius geologinius procesus.
„Iš tam tikrų cheminių savybių žinome, kad šie meteoritai neabejotinai yra iš Marso, – sako tyrimui vadovavęs Glazgo universiteto (JK) vulkanologas Benas Cohenas. – Jie buvo išmušti iš raudonosios planetos per galingus smūgius. Tačiau Marse yra dešimtys tūkstančių smūginių kraterių, todėl tiksliai nežinome, iš kurios planetos vietos meteoritai yra kilę. Viena iš geriausių užuominų, pagal kurią galima nustatyti jų kilmės kraterį, yra mėginių amžius.“
Žemėje rasta apie 360 meteoritų mėginių, kurie yra iš Marso. Šiuo metu apie 302 iš jų – taigi, dauguma – priskiriami meteoritui shergottite, t. y. daug metalo turinčiai Marso uolienai, susidariusiai vulkaninės veiklos metu.
Remdamiesi tuo, koks smarkiai sutrūkinėjęs yra Marso paviršius, mokslininkai apskaičiavo, kad planetos paviršius yra gana senas. Jei paviršius būtų jaunesnis – atnaujintas vulkaninės veiklos – daugelį kraterių būtų panaikinę vulkaniniai srautai. Taigi visos uolienos, kurios išmetamos nuo Marso paviršiaus, taip pat turėtų būti senos. Tačiau tyrimai rodo, kad daugeliui išmestų uolienų yra mažiau nei 200 mln. metų. Tai lėmė vadinamąjį uolienų amžiaus paradoksą, kuris mokslininkams neduoda ramybės jau kelis dešimtmečius.
Paaiškinimai dėl tokio stebėtinai jaunų uolienų atsiradimo buvo labai įvairūs – nuo vieno visų jaunesnių uolienų kilmės taško iki minties, kad smūgis į Marso paviršių galėjo taip įkaitinti ir sutraiškyti uolieną, kad jos amžius buvo tarsi grąžintas į pradinę padėtį. Tačiau šios teorijos neatitiko įrodymų.
Išmestų uolienų amžiui nustatyti naudojamas metodas, vadinamas kalio – argono radiometriniu datavimu, kuris remiasi radioaktyvaus kalio skilimu į argoną. Kadangi dėl skilimo greičio susidaro žinomas argono izotopų santykis, mokslininkai, atsižvelgdami į šį santykį, gali nustatyti, kiek laiko vyko radioaktyvusis skilimas, ir taip datuoti uolienos mėginį.
Jie nustatė septynių išmestų uolienų mėginių amžių, kuris svyravo nuo 161 mln. iki 540 mln. metų. Tyrėjai teigia, kad tokio jauno uolienų amžiaus priežastis gali būti dažnas Marso bombardavimas, kuris suardė senesnį paviršių ir atidengė po juo esančias jaunesnes uolienas, kurias atnaujino vulkaninė veikla. Anot mokslininkų, tikėtina, kad ta jaunesnė uoliena dėl smūgių yra išmetama.
Marso vulkaninė veikla gali tęstis ir šiandien, o Marsas yra nuolat veikiamas smūgių. Mokslininkai apskaičiavo, kad maždaug 200 smūgių į planetos paviršių kasmet sukuria didesnius nei 4 metrų skersmens kraterius. Taigi tikriausiai nenuostabu, kad jaunesnės uolienos retkarčiais išmetamos ir į Žemę, rašo „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
