ES planai apeiti Orbano veto Ukrainos klausimu: yra „branduolinis variantas“ ()
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas reguliariai „stumia ES ant uolos krašto“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Todėl ES diplomatai panikuoja, kad Vengrijos priešiškumas Ukrainai „pagaliau įmes bloką į bedugnę“, ir dabar ieško būdų, kaip gruodžio mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime apeiti Budapešto veto Kyjivo atžvilgiu.
Apie tai praneša „Politico“.
Leidinys prognozuoja „brendančią politinę krizę“, kuri gali įsiplieskti ES lyderių viršūnių susitikime, kuris įvyks gruodžio 14–15 d., kai „ES lyderiai turėtų priimti istorinį sprendimą dėl Ukrainos įstojimo į Sąjungą ir „padaryti raktą į susitarimą dėl biudžeto“ per ateinančius ketverius metus Kyjivui suteikiant 50 milijardų eurų paskolų ir dotacijų.
„Susitikimas turėtų duoti signalą Jungtinėms Valstijoms, kad nepaisant politinio blaškymosi dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ES yra visiškai įsipareigojusi Ukrainai“, – pažymi žurnalistai.
Kaip rašo „Politico“, šiuose planuose pagalį į ratus gali mesti Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris, kaip rašo leidinys, jau reikalauja, kad visas politinis ir finansinis procesas būtų sustabdytas, kol valstybių narių vadovai susitars dėl ES paramos Kyjivui peržiūros.
„Tai kelia didžiulį galvos skausmą ES vadovams. Nepaisant to, kad Vengrija sudaro tik 2% ES gyventojų, V. Orbanas gali laikyti bloką įkaitu, nes ES turi vieningai priimti didelius strateginius sprendimus“, – teigiama leidinyje.
Tai ne pirmas kartas, kai jis kišasi į ES darbą. Žurnalistai pateikia tokį pavyzdį: būtent V. Orbanas „buvo ryškiausias sankcijų Rusijai priešininkas nuo 2014 m., kai V. Putinas aneksavo Krymą“.
„V. Orbanas žaidžia ilgą žaidimą“, - sako Peteris Kreko, Budapešto politinio kapitalo instituto direktorius.
„V. Orbanas laukė, kol Europa supras, kad Ukrainoje karo laimėti neįmanoma ir Kyjivas turi daryti nuolaidas. (...) Dabar jis jaučia, kad ateina jo laikas, nes nuovargis dėl Ukrainos stiprėja ES šalių visuomenėse“, – savo poziciją aiškina jis.
Teoriškai, kaip pažymi leidinys, „ant stalo yra branduolinis variantas“ – Vengriją nušalinti nuo ES politinių sprendimų. Tačiau valstybės narės mano, kad šis „avarinis būdas“ yra toksiškas, nes sukurs precedentą ES nesutarimui ir susiskaidymui.
„Panašu, kad kol kas Europos lyderiai laikosi savo įprasto požiūrio, kai bando rasti kompromisą dėl ES blogiuko“, – rašoma laikraštyje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, kurio darbas yra derėtis dėl susitarimų tarp 27 lyderių, vadovauja tam, ką jis vadina „švelniu spaudimu siekti kompromiso“. Neseniai jis atvyko į Budapeštą intensyviam dviejų valandų pokalbiui su V. Orbanu.
„Nors per susitikimą nebuvo pasiektas tiesioginis proveržis, buvo naudinga suprasti V. Orbano susirūpinimą“, – sakė kitas ES pareigūnas.
Kai kurie ES diplomatai V. Orbano grasinimus interpretuoja kaip strategiją, kuria siekiama padidinti spaudimą Europos Komisijai, kuri sulaiko 13 milijardų eurų ES lėšų Vengrijai dėl susirūpinimo, kad šalis pažeidžia ES teisinės valstybės standartus.
Tačiau kiti teigė, kad buvo klaida žiūrėti tik į taktiką, kad būtų galima tiesiogiai surinkti lėšas. ES pripažįsta, kad V. Orbanas jau seniai abejojo ES strategija Ukrainos atžvilgiu, tačiau buvo iš esmės ignoruojamas.
„Galbūt neturėjome pakankamai laiko iš tikrųjų klausytis (V. Orbano – red.)“, – komentare leidiniui prisipažino antras aukšto rango ES diplomatas.
Kaip pabrėžia leidinys, „Fidesz“ partijos lyderis, V. Orbanas, vis labiau izoliuojamas Briuselyje. Tai palengvina, pavyzdžiui, proeuropietiško ir antirusiško lyderio Donaldo Tusko sugrįžimą į Lenkiją. Tai, kaip pažymima straipsnyje, „tik sustiprins V. Orbano, kaip vienišo, iššaukiančio priešo, statusą“.
„Nėra žmogaus, kuris galėtų motyvuoti V. Orbaną“, – pareiškė trečiasis ES pareigūnas, pabrėždamas, kad tai netrukdo jam „susprogdinti ES iš vidaus“.
Didėjant nusivylimui, ES dabar svarsto, kaip susidoroti su Vengrijos grėsme.
Teoriškai, kaip rašo „Politico“ žurnalistai, Briuselis gali pasirodyti su dideliu ginklu ir panaudoti ES vadinamąją 7 straipsnio procedūrą prieš Vengriją, kuri taikoma tada, kai manoma, kad šaliai kelia pavojų pažeisti pagrindines bloko vertybes.
„Procedūra kartais vadinama ES „branduoliniu pasirinkimu“, nes ji apima pačią rimčiausią politinę sankciją, kurią blokas gali skirti valstybei narei – balsavimo teisių, priimant ES sprendimus, sustabdymą“, – rašoma straipsnyje.
