Kaupiamas maistiniams pasėliams giminingų laukinių augalų fondas  (0)

Mokslininkai pranešė apie planą surinkti ir saugoti laukinius augalus, kurie yra kviečių, ryžių ir bulvių giminaičiai, informuoja BBC. Taip tikimasi geriau ištirti šių augalų genofondą ir tuo pačiu "apsidrausti" nuo teoriškai galimų sukultūrintas augalų rūšis pažeidžiančių ligų


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Planuojama surinkti ir įtraukti į rezervines saugyklas kuo daugiau laukinių augalų sėklų iš viso pasaulio. Projekto tikslas – išsaugoti vertingas genetines savybes, kurias tokie laukiniai augalai turi. Jos gali padėti naminius augalus padaryti ištvermingesnius ir įvairiapusiškus. Tai padėtų pasirūpinti maisto atsargomis, ypač klimato pokyčių akivaizdoje.

Surinkti augalai bus saugomi sėklų saugyklose ilgą laiką, bet taip pat bus naudojami veisimo bandymams. Jie turėtų parodyti, ar laukinės rūšys gali būti naudojamos įveikti ligoms, kurios gresia maistui naudojamiems augalams.

Minėtojo projekto vadovas Paulas Smithas BBC sakė: „Veiksmai, kurių ėmėmės, yra būtini ir skubūs. Daugeliui augalų gresia išnykimas dėl jų natūralių arealų keitimosi. Todėl laukiniai maistinių augalų giminaičiai gali padėti ligų ir klimato pokyčio akivaizdoje“.

„Visi mūsų maistiniai augalai išsivystė iš laukinių rūšių ir taip prasidėjo žemės ūkis, pridūrė "Global Crop Diversity Trust" vykdantysis direktorius Cary Fowler. - Bet jie prisitaikė prie būtent tuometinio klimato sąlygų. Klimato pokytis reiškia poreikį grįžti į laukinę gamtą, surasti tuos mūsų pasėlių giminaičius ir išsiaiškinti, kaip jie vešės naujomis klimatinėmis sąlygomis.”

Laukinių pasėlių genai sudaro nereikšmingą dalelę pasauliniame genofonde, tačiau mokslininkai jų vertę komercinei žemdirbystei skaičiuoja šimtais milijardų JAV dolerių per metus. Pavyzdžiui, 1970-aisiais vadinamasis „žolės-neūžaugos“ viruso protrūkis sunaikino didžiąją dalį Azijos ryžių derliaus, mat virusas ryžių pasėlius paveikdavo taip, kad augalai nežydėjo ir nemezgė grūdų.

Tada Tarptautinio ryžių tyrimų instituto mokslininkai, ieškodami genetinio atsparumo pėdsakų, peržiūrėjo tūkstančius tuose kraštuose augančios laukinių ryžių atmainos egzempliorių ir galiausiai aptiko virusui atsparų laukinį ryžių giminaitį „Oryza nivara“, augantį Indijoje. Nuo tada šios atmainos genai yra implantuojami daugelyje naujų ryžių kultūros atmainų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)