Mūsų smegenys mažėja. Ar tampame kvailesniais?

Ažuolai, Šaltiniai nėra patys moksliškiausi, tačiau pagrindimui šiokiam tokiam tinkami. Be abejo reikia turėti omeny, kad čia tik galimi variantai. Tiesiog pastebima tendencija, jog yra žmonių, kuriems protiniai dantys net nedygsta. Kai kurie tai sieja su sutrumpėjusiu žandikauliu http://www.answersingenesis.org/tj/v12/ ... mteeth.asp Dėl kairiarankių http://leftyfretz.com/left-handed-peopl ... -increase/ Dėl kojos mažojo pirštelio neradau konkrečiai ką buvau skaitęs, tačiau esmė ta, jog jis vis trumpėja. Galimas daiktas, kad jis vientisas be galimybės lankstyti. Bet čia tik spėlionės. Tiesiog manau, jog jos tikėtinos

Tas 10%... Smegenys sudarytos iš neuronų ir , glijos aprūpina neuronus reikiamomis medžiagomis ir išvalo nuo nebereikalingų neuromediatorių. Glijų smegenyse yra ~10kartų daugiau nei neuronų t.y. didžioji smegenų masės dalis sudaryta iš glijų štai ir visas 10%. Šiaip yra hipotezė, kad ir pačios glijos dalyvauja nervinėje veikloje, nes pvz. Einšteino smegenyse nervinio audinio kiekis beveik nesiskyrė nuo eilinio žmogaus, tačiau glijų buvo kur kas daugiau.

„Mažesnės smegenys - ženklas, kad [evoliucija] renkasi mažesnį agresyvumą, - sako ji. - Kitaip tariant, didėja tolerancija." 1. Absurdiškas pareiškimas. 2. Jei tai tiesa, man labai gaila.

Vinintele iseitis patvirtinti/paneigti sia hipoteze tai, klonuo ti pirmyksti zmogu ir sviesti siuolaikineje visuomeneje

Galimas daiktas, kad buvo protingi, visdelto naturali atranka vyravo, kvailesni turejo maziausiai sansu isgyventi. Siais laikais nebera naturalios atrankos, tai labai didele dalis zmoniu nera ''ipatingai gabus''. Nors visvien manau, kad tuometinis ''zmogus'' su dabartiniu, net negaletu lygintis protu. Nes jei vertint prota pagal smegenu dydi tai banginiai turetu jau kosmose gyvent.

Nepamiršk, kad banginių mąsė yra irgi labai milžiniška. Didesnis kiekis raumenų, reikalauja ir didesnių smegenų. Smegenys reikalingos ne tik mąstyti, bet ir atlikti tokius paprastus veiksmus kaip ėjimas, ar net nosies krapštymas. O mano nuomone, evoliucija yra nesustabdoma. Jos sustabdyti neįmanoma, nesvarbu kokį gyvenimo būdą imtume propoguoti. Vien tai, kad dabar daugelis eina į mokyklas ir įgauna elementarias žinias apie pasaulį, pagerins mūsų ateities kartų galimybes sužinoti dar daugiau. Natūrali atranka nebėra taip jau ir reikalinga žmonėms. Mes jau dominuojame žemėje, mūsų išlikimas yra užtikrintas, kaip rūšis, mes neturime konkurentų. Kiekvienas individas gali perduoti savo vaikams būtent savo mutacijas, tam nereikia būti stipriausiam ir pan. Jos visitek perduodamas, todėl žmonija niekad nesustos ir visada tobulės. Aišku, tam reikės daugybės metų. Norėdami ją pagreitinti turėtume leisti daugintis tik patiems protingiausiems ir stipriausiems žmonėms. Arba, moksliniu būdų įsikišti į žmogaus genetiką. Bet aš viską palikčiau taip kaip yra. Nes per savo trumpą gyvenimėlį taip ar taip nepamatysiu jokių rimtų pokyčių.

Gali būti, va mano galvos apimtis is mazesniu, o IQ is didesniu, bet neturiu nuolatines agresijos kaip dauguma, ir isgyvenimo igudziu neturiu, nors ir zinau ka daryt, bet nepavyksta del igudziu stygiaus, kazkaip sunkiai igyju igudzius

Tai gal ten kazkokios smegenu dalys kurios atsakingos uz raumenu veikla (buvo tie pirmieji zmogai turejo daugiau raumenu ir daugiau jegos) laikui begant ir sumazejo, nes tiesiog nereikejo ju tiek daug nes paciu raumenu maziau. Beto kiek teke girdet zmogus isnaudoja maza dali savo smegenu kazkur iki 10 proc. Todel dar ir del to tai gali nereiksti kad durnejam. Visu trecia, juk gi didesnes smegenys, tai jom ir maisto ir deguonies daugiau reikia. Kam bereikalingai resursus eikvot, jei atsirado kazkos kelias kaip supaprastini ir ta pati ar ba net daugiau galima atlikti su maziau... Straipsnis toks tikrai su spragom....

smegenai naudoja patobulinta logikos schema ir maziau energijos naudojancius "tranzistorius". azijatai evoliucijos virsuneje. Makaronais varomi mikroorganizmai

gal maziau rauksliu turejo, evoliucijos eigoj kompaktiskesnes smegenys ir "galingesnes" issivyste, kaip automobiliu varikliai ar procesoriai

Dėl dabartinės evoliucijos tai nežinau. Mutacijos ir apsikeitimas genais vyksta - tas tiesa. Tačiau kur "spaudimas" naudingesniems genams? T.y., koks tyrimas rodo, kad žmonės mažesniu kojos piršteliu gyvena ilgiau arba turi daugiau palikuonių? Kairiarankiai? O gal atvirkščiai: anksčiau buvo atrankos spaudimas dirbti dešine ranka ir "augintis" kojos pirštus - o dabar viskas "vidurkėja" iki mažiausio būtino genų rinkinio? Pavyzdžiui, ankstesnėse visuomenėse kairiarankiams buvo tiesiog nepatogu - nes dauguma įrankių buvo kuriama dešiniarankiams, kadangi dėl kažkokių priežasčių dešiniarankių daugiau arba jie stipresni - tik spėlioju. Dabar kairiarankių genai tiesiog turi lygias sąlygas plisti su dešiniarankių. Atsižvelgus į visokius dominuojančius ir recesyvinius faktorius, sąsajas su ligomis, tiesiog turi išsilyginti skirtingos žmonių savybės proporcingai geno susiformavimui ir gyvybingumui. Tas pats tikriausiai ir su smegenimis. Smegenų dydis reiškia, kad reikia daugiau energijos, bet tuo pačiu ir didesnius organizmo pajėgumus kaip koordinacija. Savo metu šis "spaudimų" balansas galbūt sviro labiau link "didžiagalvių", todėl ilgainiui didelės galvos tapo norma. Dabar tokio spaudimo nebėra ir mažagalvių populiacija paprasčiausiai atsikuria. Kas savaime reiškia, kad jie nėra prasti - kitaip būtų visiškai išnykę. Evoliucinį spaudimą galima palyginti su automobilio varikliu. Tarkim, važiuojame 100km/h ir išjungiame variklį. Mašina lėtėja, kol galų gale sustoja. Ar tai reiškia, kad ji sugedo? Ne, ji tiesiog grįžo į normalią - rimties būseną, kuri yra optimali, kai nėra impulso. Bet kokia sistema stabilia tampa tuomet, kai ji tampa vienalytė. Sakyčiau, anksčiau žmonės turėjo genus, išsklaidytus pagal jų gyvenimo aplinkybes, dabar grįžtame prie "statistinio" žmogaus. Kažkuria prasme, tai reiškia ir regresą. Būtų puiku, jei genai tik rekombinuotų, todėl statistinės žmonijos savybės neprastėtų. Tačiau su kiekviena karta įsiveda genetinio broko, kurio nešaliname. Čia humanizmo bėda: visuomenėn stengiamės integruoti ir "prastesnius už vidurkį". Tampa normalu užauginti žmogų, teturintį vos motorinius gebėjimus. Tikriausiai reikia vėl sugalvoti kažką panašaus į kastų sistemą

RWC, Iš esmės evoliucija ir vyksta per mutacijas. O kad dabar dauguma išgyvena, tai visiškai nereiškia, jog mažėja genetinė įvairovė ar nyksta evoliucija. Priešingai, dabar genetinė įvairovė vis didėja, nes yra daugiau įvairovės. O kad nemiršta, kaip sakot "silpnesnieji"...juk dauginantis vyksta antranka taip pat, pvz., paprastai palikuonių susilaukia "to vertieji". Apskritai tobulėjimas yra nesustabdomas procesas ir visada galima prisitaikyti labiau prie aplinkos.

Taip, neteigiu, kad genetinė įvairovė evoliucija, o stambių socialinių vienetų. Individai kaip gyvūnai tampa vis silpnesni. Klausimas tik, ar civilizacijos progresas visą laiką lenks žmogaus regresą "atsitiktine", "entropijos didėjimo" kryptimi. Galbūt tame ir esmė - kad dabartinė evoliucijos eiga mums nepalanki, bet mes galime ją kompensuoti. Su išgyvenimu kaip ir viskas paprasta. Civilizacija mus išmaitins ir "pataisys". Tačiau ar žmogus išlaikys savo žmogiškas savybes - individualumą, kūrybingumą, ar jis ir po šimtmečių galės vadintis tu, kuris valdo savo aplinką. O gal ir priešingas kelias nėra blogas - žmonija kaip vientisas bukokų varžtelių organizmas?

Ir dar reikėtų pridurti, kad evoliucija labai priklauso nuo nekontantuojančių grupių, kurios anksčiau ar vėliau išsiskiria į atskiras rūšis su skirtingais pranašumais. Globalizacija šiuo požiūriu yra blogis, nes ji niveliuoja negrų pranašumą prieš eskimus, eskimų prieš negrus ir t.t.. Išlieka ne , o bendros savybės, kurių minimaliai pakanka išgyventi.

Kaip matai, yra daugybė galimybių ir visos jos gali būti teisingos.

Nepamiršk, kad stiprybė labai greitai gali tapti ir silpnybe. Įsivaizduok "negrą" kur nors Arktyje, o eskimą, kur nors Afrikos viduryje. Ar jų pranašumai vis dar bus pranašumai ? Būtent dėl globalizacijos ir jos sukeliamos "evoliucijos" eskimai galės išgyventi Afrikoje, o negridai Arktyje. Mano nuomone, darbar apie žmogų reikia kalbėti viso pasaulio mastu. Mes esame per daug paplitusi rūšis, kad apsiribotume vos keliomis nekontaktuojančiomis grupėmis. Sulyginus mūsų skirtumus, stiprybes ir silpnybes, kiekvienas žmogus galėtų ištverti gyvendamas bet kurioje pasaulio vietoje. Ar tai ne prisitaikymas ? A tai ne evoliucija naudinga mums kaip rūšiai ?

Manau mazeja smegenys, del mazejancios raumenu mases, nebereikia tiek daug neuronu, kad valdyt masyvu kuna.

dabartiniai skirtingų reiškinių evoliucijos greičiai ir jų santykiai. Ar atskirai paimsime smegenų tūrį, ar individų skirtumus, ar asmenų protinius gebėjimus - kiekvienas tėra didžiulės lygties dėmuo. O dėl evoliucijos variklio - jei kalbam apie biologinę evoliuciją - tuomet kryptis aiški: paprastėjimo ir niveliacijos. T.y., diametraliai priešinga nei įprasta gamtoje. Galutinis rezultatas - kaip kokių mitochondrijų, pilna simbiozė. Tačiau rimta problema tame, kad pati žmonija kaip ateities superorganizmas nebeturės konkurentų, todėl ir ji pati ilgainiui pradės evoliucionuoti į paprastesnę. Mažins savo poreikius ir optimizuos resursus. Tol, kol taps vienu kietu nepajudinamu akmeniu. Jei galimybės leis, tokiu akmeniu apsitrauks ne tik Žemė, bet ir kitos planetos, žvaigždžių sistemos ir t.t.. Čia tokia mano vizija grynai iš evoliucinės pusės.