Grenlandijoje anksčiau pasibaigusi poliarinė naktis uždavė klausimų (4)
Grenlandijos Ilulissato miestelio gyventojai teigia, jog jų gyvenvietėje Saulė po poliarinės nakties patekėjo dviem dienomis anksčiau nei įprasta – sausio 11 d. Šis pranešimas sukėlė diskusijų, kokios priežastys galėjo tai lemti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tik Danijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje pirmąkart šią naujieną perskaitę mokslininkai svarsto, kad labiausiai tikėtina netikėtai ankstyvo Saulės sugrįžimo priežastis yra atmosferos reiškinių sukelta optinė iliuzija. Tačiau minimos ir tokios galimos priežastys kaip klimato atšilimas – tirpstant Grenlandijos ledynams, „naštos“ atsikračiusi žemė galėjo kiek pakilti, tad ją anksčiau apšvietė ir pirmieji poliarinės dienos spinduliai, rašo livescience.com.
Šiauriniame Žemės pusrutulyje poliaratis prasideda ties 66 laipsnių platuma. Keliaujant šiauriau, poliarinė diena ar poliarinė naktis tampa vis ilgesnės, o pačiame Šiaurės ašigalyje naktis ir diena trunka lygiai po pusę metų.
Savo ruožtu Ilulissato gyvenvietė yra įsikūrusi 69 laipsnių Šiaurės platumoje, tad dalį žiemos miestelio gyventojams paprastai tenka praleisti visiškai nematant Saulės. Ji tradiciškai grįžta sausio 13 d.
Visgi šviesa į miestelį grįžo dviem dienomis anksčiau. Kituose pasaulio kraštuose, esančiuose panašiose platumose, tokio paradokso nepastebėta. Negalėjo pasikeisti ir Žemės orbita, pasvirti planetos ašis ar pan., tvirtina mokslininkai. Su reiškiniu nesusiję ir ateinantys keliamieji 2012 metai.
Tad greičiausiai ankstesnę saulėgrįžą Grenlandijos miestelyje lėmė atmosferoje dėl skirtingo tankio oro masių atsispindėjusi už horizonto vis dar esančios Saulės šviesa, tvirtina Aliaskos universiteto Fairbankse atmosferos mokslų profesorius Johnas Walshas.
Tačiau teoriškai neatmestina ir klimato atšilimo įtaka. Vis dar nėra aiškus tirpstančio ledo poveikis žemynams, teigia Pietų Floridos universiteto geodezijos profesorius Timas Dixonas. Jis svarsto, kad ankstyvą saulėgrįžą galėjo lemti jūroje ištirpę ir Saulės spindulių nebeužtoję ledynai, tačiau teoriškai įmanoma ir tai, kad dėl sumažėjusio svorio žemynas galėjo kiek pakilti ir anksčiau „pasitikti“ dangaus šviesulį.