90-ąjį jubiliejų minintis Vytauto Didžiojo karo muziejus gyvena naujais sumanymais (Video)  (1)

Vienas seniausių Lietuvoje – Vytauto Didžiojo karo muziejus – šiemet mini 90-metį. 1921 metų vasario 16-ąją iškilmingai atidarytas muziejus išgyveno įvairių etapų, tačiau per pastaruosius 20 nepriklausomybės metų sugebėjo susigrąžinti ne tik Vytauto Didžiojo vardą, bet ir atsinaujinti.

Rekonstruotos ekspozicijų salės sutraukia būrius lankytojų, tačiau muziejininkai nežada pasitenkinti tuo: per ateinančius trejus metus ketinama įrengti dar dvi-tris naujas ekspozicijas, kurios savo vizualumu žada nenusileisti geriausių Europos karo muziejų parodoms. 90-mečio iškilmės muziejuje vyko vasario 16-osios išvakarėse. Jubiliejaus proga muziejuje buvo atidarytos dvi naujos ekspozicijos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė XIII–XVII a.“ ir „Karyba priešistoriniu laikotarpiu“. Pirmieji išvysti jas galėjo į muziejaus 90-mečio renginį sukviesti garbingi svečiai, tarp kurių – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius. Muziejininkai džiaugiasi: per pastaruosius keletą metų pavyko ne tik sutvarkyti 70 metų kapitalinio remonto nemačiusį muziejaus pastatą. Įgyvendinti ir ambicingi ekspozicijų atnaujinimo darbai. „Esame arti savo svajonės. Tai, ką pavyko padaryti, stebina net mus pačius. Pagaliau galime visiems įrodyti, kad muziejininkai – ne sandėlininkai. Mūsų eksponatai nebėra nematomi“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Pašnekovo teigimu, tai, jog rekonstrukcijos reikėjo, įrodo daugiau nei dvigubai išaugę lankytojų srautai: „Kol nebuvo didžiosios salės remonto, tokio judėjimo nebuvo“. Rekonstrukcija įsuko ratą: atnaujintose erdvėse organizuojamos edukacinės programos, kuriomis itin domisi lankytojai. Iš jų uždirbtos lėšos investuojamos į tolimesnius muziejaus plėtros darbus, pavyzdžiui, pildomos ekspozicijos.

„Didesnę dalį eksponatų mes turėjome ir anksčiau, tačiau neturėjome, kaip juos parodyti. Tarkime, buvusioje ginklų salėje nuolat buvo įvairių laikotarpių ginklų. Tačiau žmonės eidavo pro juos ir praeidavo: be vizualumo, papildomos informacijos, jie lankytojams nebuvo įdomūs. Dabar viskas kitaip: autentiškus eksponatus mes toliau laikome ekspozicijose, bet greta jų pateikiame ir analogiškas kopijas, kurias naudojame įvairiau: pavyzdžiui, kalavijo kopiją įdėjome į riterio rankas – jį galima ir pačiupinėti. Tai lankytojams patinka“, – pasakojo muziejaus atstovas.

Jubiliejų švenčiantis muziejus gyvena ateities planais. Svarbiausi jų – trečiame aukšte įrengiamos naujos ekspozicijų salės. Visų detalių iki galo atskleisti nenorintys darbuotojai sako, jog užbaigus jas Kaune įsikūręs karo muziejus mažai kuo skirsis nuo analogiškų muziejų Europoje. Viena iš salių jų bus skirta Lietuvos sukilimų istorijai, kita – nepriklausomybės kovoms. Dar vienoje įsikurs Lietuvos aviacijos istoriją liudijantys eksponatai.

Muziejaus saugyklose sukauptus eksponatus ketinama pristatyti naudojantis moderniomis technologijomis. „Pavyzdžiui, atėjus į „Nepriklausomybės kovų“ salę pateksite į mūšio lauką“, – dar tik pradėtų ekspozicijų apmatus atskleidė muziejininkai.

Jei muziejaus rekonstrukcijai skirtas finansavimas nenutrūks, trečiojo aukšto sales užbaigti ketinama iki 2013-2014 metų. Investicijos nemažos – keli šimtai tūkstančių, tačiau muziejininkai neabejoja, kad jos atsipirks. „Tokia linkme eina visi pasaulio muziejai. Lankytojas turi ateiti ne į eksponatų sandėlį, bet mūšio vietą, piliavietę, „pačiupinėti“ istoriją“, – kalbėjo A.Pociūnas.

Aut. teisės: 15min.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)