Geologai aiškinasi, kaip formavosi Didysis kanjonas  (6)

Kaip susiformavo JAV Didysis kanjonas ir visa Kolorado plynaukštė, kurioje jis įrėžtas, iki šiol buvo geologinė paslaptis, rašo „LiveScience“. Tačiau dabar po šia plynaukšte aptikta gigantiška anomalinė struktūra, galinti padėti paaiškinti didžiulio tarpeklio atsiradimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Per pastaruosius 70 mln. metų palyginti plokščia Kolorado plynaukštė, 336 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto sritis JAV pietvakarinėje dalyje, pakilo apie 2 kilometrus, buvo užlieta magmos, o vėliau išdūlėjo giliais slėniais, sukurdama dramatiškus peizažus, taip pat – Didįjį kanjoną.

Tokie įvykiai labiau tikėtini yra kalnų grandinėse, nei plynaukštėse, todėl geologai ilgiau nei šimtmetį buvo sutrikę ir negalėjo paaiškinti, kaip atsirado visame pasaulyje žinomas milžiniškas tarpeklis. „Kiekvienas, kuris aplanko Didįjį kanjoną ir žvelgia žemyn, turi galvoti: „Kas jį tokį sukūrė?“. Pats greičiausias atsakymas – juo tekanti upė, tačiau kas pajudino uolas ir žemę?“, – kalbėjo Alanas Levanderis, seismologas Rice'o universitete.

Kad apie Kolorado plynaukštę sužinotų daugiau, A. Levanderis su kolegomis, kurių tyrimas publikuojamas žurnale „Nature“, analizavo naujus duomenis iš mobiliųjų seisminių stočių. Jie labiausiai domėjosi litosfera – kietu, pačiu viršutiniu žemės apvalkalu, kurio apatinė riba yra apie šimto kilometrų gylyje, o laikosi jis ant klampios astenosferos – karštesnės, silpnesnės planetos mantijos dalies.

Litosferoje po Didžiuoju kanjonu ir po didžiąja dalimi vakarinės Kolorado plynaukštės pusės mokslininkai aptiko anomališkai vėsų, tankų sluoksnį, gylyn prasmegusį daugiau nei 200 kilometrų. Tyrėjai mano, jog ši anomalija traukia žemyn apatinę plutos dalį ir būtent tai galėjo lemti neįprastą geologinę milžiniško tarpeklio ir aplinkinių sričių istoriją.

Mokslininkų aiškinimu, neįprastas vėsusis sluoksnis atsirado per astenosferos „invaziją“ į viršuje esančią litosferą. Kai ištirpusios uolienos, pakilusios aukštyn, vėso ir stingo, jos dalį litosferos padarė pakankamai sunkią, kad ši atsiskirtų ir imtų smegti gylyn. Tuomet paslankesnė astenosfera užpildė viršuje likusias ertmes, kur kaupėsi ir taip lėmė Kolorado plynaukštės pakilimą.

„Dėl Didžiojo kanjono amžiaus yra dvi pagrindinės teorijos – viena, kad jis susiformavo per paskutiniuosius šešis ar septynis milijonus metų, ir kita, kad jo istorija yra kur kas ilgesnė. Mūsų rezultatai siūlo išvadą, kad tikslesnė yra mažiau sena data“, – sakė A. Levanderis.

Panašių litosferos nusmukimų vis daugiau aptinka visoje planetoje, manoma, kad jų yra vakarinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, centriniuose Anduose, Tibete ir jie galėtų padėti suprasti, kaip viršutinė mantija veikia žemynų paviršius.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)