„Endevour“ į kosmosą nuskraidins orbitinį Didžiojo hadronų greitintuvo analogą (Video)  (0)

Praėjusį penktadienį turėjęs įvykti, tačiau dėl techninių nesklandumų savaitei atidėtas NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Endevour“ skrydis bus svarbus ne vien tuo, jog tai – paskutinė šio erdvėlaivio kelionė į kosmosą. Kroviniame erdvėlaivio skyriuje į kosmosą keliaus grandiozinio ir kontraversiško fizikos eksperimento įranga – Alfa magnetinis spektrometras (AFS), kuriuo naudodamiesi mokslininkai mėgins atskleisti didžiausias Visatos mįsles.

Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) montuosiamo AMS paskirtis – absorbuoti kosminius spindulius. AMS registruojama ir Žemėn siunčiama informacija turėtų padėti mokslininkams išsiaiškinti, kas gi yra toji tamsioji medžiaga bei kas nutiko visai antimedžiagai.

„Tamsiosios medžiagos prigimtis – didžiulė mūsų laikų mįslė, - pareiškė projekte dalyvaujantis Masačiusetso technologijų instituto fizikas Piteris Fišeris (Peter Fisher).

Beveik du dešimtmečius Alfa magnetinį spektrometrą konstravo maždaug 600 mokslininkų iš šešiolikoje valstybių esančių 60 mokslinių institucijų. Įrenginio vertė – 1,5-2 mlrd. JAV dolerių (manoma, kad tikslios sumos skaičius senokai pamestas).

Nedaug trūko, jog projektas būtų buvęs atšauktas po 2003-aisiais įvykusios erdvėlaivio „Columbia“ katastrofos, tačiau mokslo bendruomenė su Nobelio premijos laureatu ir tyrimo vadovu Semjueliu Tingu (Samuel Ting) įkalbėjo NASA projekto neuždaryti.

Jei šis S. Tingo kūrinys veiks taip, kaip iš jo tikimasi, jis turėtų registruoti tamsiosios medžiagos signalus ir konstruktoriui galbūt atneš dar vieną Nobelio premiją.

AMS galima vadinti savotiška orbitine Didžiojo hadronų greitintuve (LHC) sumontuotų dalelių detektorių versija. AMS detektoriaus masė yra 7000 kg, o jo plotis ir aukštis sieks 4,5 m. Pagrindinė sudedamoji spektrometro dalis yra vieno metro skersmens magnetas. Jo centre yra aštuoni atskiri detektoriai.

Magnetas įtrauks kosmines daleles į detektoriaus vidų ir toliau jos keliaus skirtingais keliais, priklausomai nuo jų krūvio. Tuomet atskiri spektrometro detektoriai apskaičiuos dalelių trajektoriją, masę, dažnį, greitį ir energiją. Duomenų bus tiek daug, jog jų skaitmenizavimui ir pirminiam apdorojimui panaudota daugiau kaip 650 mikroprocesorių.

Dalelių spektrometras turėtų padėti atskleisti daugiau tamsiosios medžiagos, kuri sudaro beveik 25 procentus Visatos, paslapčių. Nors tamsiosios medžiagos egzistavimas tiesiogiai neįrodytas, jos egzistavimo hipotezė grindžiama matomų objektų iškreipimu dėl pernelyg didelės gravitacijos, kurios niekaip negalėtų sukurti įprastinės materijos kosminiai objektai.

AMS sukonstruotas CERN tyrimų centre ir išbandytas Didžiajame hadronų greitintuve – bandymų metu buvo suderinta AMS įranga. Anot S. Tingo, Alfa magnetinis spektrometras jau yra registravęs kosmines daleles, nors tai buvo atliekama ne orbitoje.

Įrenginys yra toks jautrus, jog tarp milijardų atomo branduolių gali aptikti vienintelį antibranduolį. Juo galima registruoti daleles, kurių energija siekia 100 mln. teraelektronvoltų. Tokios energijos kosminių dalelių kai kurias savybes eliminuoja atmosfera, tad mokslininkai jau seniai trokšta tokį detektorių iškelti į orbitą aplink Žemę.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)