Nors pavieniai lietuviai atšiauriausiame mūsų planetos žemyne jau yra buvę, oficiali lietuvių ekspedicija į Antarktidą pirmą sykį buvo surengta tik šiemet. Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) šių metų kovą organizuotos ekspedicijos pagrindiniai tikslai – pirmą kartą istorijoje šiame žemyne surengti kalnų slidinėjimo varžybas, paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą bei pasiekti didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Pirmajai oficialiai lietuvių ekspedicijai į atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą praėjus sėkmingai, jau renkamos naujos norinčiųjų plaukti grupės. Tačiau svarstoma, ar lankyti Antarktidą keliautojams ir turistams nereikėtų uždrausti.
„Sakyčiau, pirmoji lietuvių ekspedicija į Antarktidą pavyko ne tik gerai, bet ir labai gerai. Kadangi visi mūsų numatyti tikslai įvyko tada, kada mes ir planavome“, – pokalbį pradėjo PLKSMA prezidentas Algimantas Kepežėnas.
Kelionė ledlaužiu nuo Ušuajos uosto (Argentina) iki žemyno užtruko pora parų. Pačioje Antarktidoje lietuviai išbuvo aštuonias dienas.
„Iš dalyvių nė vienas nepasakė, kad kažkas buvo negerai. Keliavome kartu, su gera nuotaika, gražiai aprengti žaliomis striukėmis. Labai išsiskyrėme iš kitų ekspedicijos dalyvių: mūsų grupė buvo pagrindinė. Kartu keliavo ir po atstovą, kitą iš dar dešimties pasaulio valstybių “, – pasakojo A. Kepežėnas.
Pašnekovas neslėpė, kad į kelionės pabaigą kai kurie ekspedicijos dalyviai visgi pajuto nuovargį, mat išlipus į krantą reikėdavo nemažai pasivaikščioti, palaipioti kalnais, o kartais ir su pingvinais „padraugauti“. Vėliau – pripučiamais laiveliais atgal, į laivą. „Tada – pietūs, o laivas tuo metu plaukia į kitą vietą, kur vėl išlipi. Praktiškai visa diena intensyvi, tik po vakarienės būna pažintiniai dalykai – paskaitos ir filmai apie Antarktidą“, – kelionės įspūdžiais dalijosi kelionių entuziastas.
Labai didelių nenumatytų kliūčių nebuvę – esą ruoštis kelionei buvo pradėta iš anksto, viskas suderinta su įmone, kuriai ir priklauso ledlaužis bei ekspedicijos programa. „Tiesiog reikėjo užsiimti vietas, susimokėti už gyvenimą laive, o problemų dėl vietų nebuvo. Viskas praėjo sklandžiai“, – patikino vienas kelionės organizatorių.
Jis teigė dar ir dabar sulaukiantis žmonių apgailestavimų ir tikinimų, kad būtų vykę kartu. „Bet viskas į tuos pinigėlius atsiremdavo. Kartais reikia labai norėti – tada ir tų pinigų negaila“, – neabejoja pašnekovas.
„Mūsų 28 žmonių grupė buvo viena didžiausių, o gal net didžiausia iš Rytų Europos, kuri yra lankiusis Antarktidoje. Tai pastebėjo Vernadskio stoties darbuotojai ir laivo įgula“, – pasakojo dar vienas iš pirmosios ekspedicijos organizatorių Algirdas Valantiejus. Tačiau tai nebus paskutinis kartas, kai lietuviai išsilaipino šiame žemyne – A. Valantiejus prasitarė, kad jau numatytos dar dvi ekspedicijų datos – lapkritį ir kovą.
Pasak jo, dalis besiruošiančių į antrąją ekspediciją yra tie, kurie dėl asmeninių ar verslo reikalų negalėjo išvykti į pirmąją ekspediciją. Taip pat tie, kurie suprato praėjusios kelionės išskirtinumą. Šįkart planuojama rinkti grupes po penkiolika žmonių. „Kalbėti apie tikslų žmonių skaičių – sudėtinga. Grupė turėtų „susilipdyti“ iki spalio“, – skaičiavo antrosios ekspedicijos organizatorius.
Pašnekovas pridūrė, kad programa jau „atšlifuota“ – kad tolimesnės kelionės būtų sėkmingos, reikia daug pasiruošimo ir žinių. Tačiau būsimoji ekspedicija nuo pirmosios šiek tiek skirsis. Kaip teigė A. Valantiejus, Varnadckio stotyje teko matyti žvejybos laimikių, didžiulių pagautų žuvų, todėl be pažintinių dalykų į programą planuojama įtraukti ir mėgėjišką žvejybą iš laivų. „Gal turėsime gerą laimikį ir sugausime rekordinę žuvį. Jeigu ruoniai ir pingvinai pasigauna, kodėl negalime pasigauti ir mes?“ – juokais teiravosi pašnekovas.
„Panašioms kelionėms reikėtų planuoti išlaidas nuo 20 tūkst. Viskas priklauso nuo kajučių klasės, laivo ir pasirinkto kelionės laiko. Brangiausia į šį žemyną nuvykti kainuoja Antarktidos vasaros mėnesiais (Lietuvoje – sausį ir vasarį)“, - kainas vardijo A. Valantiejus.
Pasaulinė organizacija „IAATO“ (International Association of Antarctica Tours Operators), kurioje išduodami leidimai ir kuri reguliuoja turistų bei ekspedicijų srautus į įdomiausias ir labiausiai lankomas Antarktidos vietas, pateikia duomenis, kiek ir kokiais laivais žmonių plaukė į Antarktidą.
Be pirmosios lietuvių ekspedicijos šiame žemyne jau yra buvę apie 10–15 lietuvių. Per 2007–2008 m. Antarktidoje iš viso apsilankė apie 50 tūkst. turistų. Pirmoji lietuvių ekspedicija į sąrašus bus įtraukta 2010-2011 m. statistikoje.
A. Valantiejaus pasiteiravus, ar tokios lietuvių ekspedicijos į šį žemyną galėtų dažnėti, šis atsakė, kad tai – išskirtinis produktas, kuris negali tapti masiniu. Tokios ekspedicijos esą gana brangus malonumas ir į jas vyksta pasiruošę ir turintys aiškius tikslus žmonės.
„Didelių srautų negali būti. Daugumai žmonių tai yra vienas iš gyvenimo ir pasaulio pažinimo tikslų, tačiau žmonių srautas bus ribojamas ir toliau“, – teigė pašnekovas. Anot jo, tokie ribojimai įvesti tam, kad nepradėtų plaukioti didieji kruiziniai laivai, kuriose – keli tūkstančiai keleivių. Tokie turai pažeistų gamtos balansą.
„Reikia paminėti, kad siekiant nepernešti ligų, bakterijų, augalų sėklų ar sporų ir taip nepakeisti susidariusios gamtos pusiausvyros laive reikia dezinfekuoti apavą. Prieš lipant į laivelius ir plaukiant į krantą reikia „perbristi“ kelias vonias su dezinfekuojančiu skysčiu“, – procedūrą pristatė A. Valantiejus. Esą paskutiniuosius dešimtmečius stebimi didžiuliai pokyčiai ir sprendžiamas klausimas, ar išvis nereikėtų uždrausti Antarktidos lankymą keliautojams ir turistams.
„Baltijos aplinkos forumo“ darnios plėtros ekspertas Kęstutis Navickas mano, kad tokios ekspedicijos –smalsumo ar tuštybės patenkinimas.
„Kiek skaičiau pirmosios [lietuvių] ekspedicijos aprašymą, žmonės ten nevažiuoja minimaliomis sąlygomis, negyvena palapinėse. Jie važiuoja su pakankamu komfortu. Ten nėra išteklių ar infrastruktūros, tik mokslinė, taigi viskas, kas patogu, yra transportuojama“, – sakė pašnekovas.
„Kokiu tikslu? Visi pripažįsta, kad Antarktidos ekosistemos yra labai jautrios ir jos tokios susiformavę dėl to, kad sąlygos yra atšiaurios. Kiekviena mūsų intervencija su „pižoniškais“ poreikių patenkinimais neprisideda prie ekosistemos palaikymo“, – tęsė K. Navickas.
Jis teigė suprantantis ir pateisinantis tik tas ekspedicijas, kurios turi mokslinį ar tiriamąjį tikslą ir taip prisideda prie bendro ekosistemos supratimo, išsaugojimo galimybių.
„Kai važiuojama, nes turima pinigų ir norima pasididžiuoti, kad jų turima, bet nesiekiama patirti tikrų šiaurės ar atšiaurių sąlygų metamų iššūkių – tą aš vadinu beprasmybe. Bet kokiu atveju kaina plačiąja prasme yra kažkieno kito sąskaita“, – pokalbį baigė K. Navickas.
