Nors profesionali fotografija ir vėl grįžta prie nespalvotų nuotraukų, paprasti, kasdienių kadrų fiksuotojai oponuoja, sakydami, kad spalvos jiems – reikšmingos. Ir nors spalvota fotografija dabar jau įprastas reiškinys, kažkada tai buvo neeilinis eksperimentas. Tiesa, pavykęs visai atsitiktinai, bet ir to pakako spalvotos fotografijos gimimo faktui užfiksuoti.

Viskas prasidėjo nuo XIX-ojo amžiaus fizikų eksperimentų. Nors mokslininkas Jamesas Clerkas Maxwellas geriausiai žinomas dėl savo elektromagnetinio lauko teorijos, kuria siekė suvienodinti elektros, magnetizmo ir šviesos stebėjimus, 1861 m. jis pasižymėjo ir kaip spalvų fotografijoje išradėjas, rašo Newscientist.com.

Kai spalvoto kaspino languotu audiniu nuotrauką pagal J. C. Maxwello nurodymus padarė jo asistentas Thomas Suttonas, žmonija įsitikino, kad spalvos gali būti įamžintos. Pirmasis rezultatas iš tiesų buvo trijų monochrominių (vienos spalvos šviesos) atvaizdų, gautų per raudoną, žalią ir mėlyną filtrus, kompozicija. Šie trys atvaizdai suprojektuoti trimis šviesos kameromis, ant kurių buvo uždėti atitinkamų spalvų filtrai, ir po to gauta spalvota nuotrauka.

Vėliau paaiškėjo, kad šis eksperimentas turėjo nepasisekti: emulsijos, kurias nuotraukoms daryti naudojo Th. Suttonas, buvo nejautrios raudonai šviesai.

Mažiau fotografija besidominčiam skaitytojui priminsime, kad fotografijoje naudojama emulsija (dar vadinama fotoemulsija) yra klampoko skysčio mišinys, kuriuo padengiamas fotoplokštelių paviršius. Klampaus skysčio konsistenciją fotoemulsiją įgauna aukštesnėje, nei 40 °C temperatūroje, o temperatūrai mažėjant – tolygiai kietėja. Tokia emulsija plonu sluoksniu padengiamas stiklas, celiuliodinė juosta ir popierius, kurie po džiovinimo įgauna šviesai jautrų fotomedžiagos sluoksnį ir taip suformuojama fotoplokštelė.

Fotoplokštelės labiausiai buvo paplitusios XIX a. viduryje – XX a. pradžioje. Antrame XX a. ketvirtyje fotoplokšteles iš meninės ir buitinės fotografijos išstūmė fotojuostos. Po to plokštelės buvo naudojamos tik mokslinėje fotografijoje (pvz.: astronomijoje) iki XX a. paskutinio dešimtmečio. Tiesa, fotoplokšteles, nedideliais kiekiais, vis dar naudoja fotomėgėjai ir profesionalūs fotografai, norėdami išgauti specifines nuotraukas.

Taigi, J. C. Maxwello asistentas sukūrė pačią pirmą fotoplokštelę su emulsija, nejautria raudonai šviesai. Tad galutinėje fotografijoje raudono atspalvio neturėjo būti, tačiau jis ten atsirado visai netyčia.

Štai todėl šis, iš pirmo žvilgsnio, pasisekęs ir pamatus spalvotajai fotografijai sutvirtinęs bandymas iki šiol kritikuojamas ir įvardijamas kaip nesėkmingas. Tiesiog tuo metu, kai eksperimentas buvo atliekamas, dar nebuvo panchromatinės (jautrios visiems spektro spinduliams) emulsijos. Maxwello naudota emulsija buvo jautri tik mėlynai šviesai su neryškiais žaliais atspalviais. Fizikas eksperimentavo ir su raudonai šviesai jautria emulsija, tačiau apie šiuos bandymus jo asistentas Suttonas užrašuose išsamaus aprašymo nepaliko. Taigi kaip jie galėjo atlikti sėkmingas fotografijas per raudoną, geltoną, žalią ir mėlyną filtrus? Pasirodo, mokslininkus išgelbėjo tinkamai pasirinktas fotografavimo objektas ir mokslininkų kantrybė ekspozicijos metu.

Mėlynos spalvos ekspozicija buvo tik kelias sekundes trukusio vaizdo fiksavimo rezultatas. Kad būtų gauta žalia ekspozicija, kaip filtrą Suttonas panaudojo vario chlorido tirpalą. Bet net ir tada ekspozicija truko 12 minučių – gerokai ilgiau nei dirbant su mėlynos spalvos filtru. Ryškiai raudonos spalvos filtras išgautas, panaudojus geležies tiocianatą, o spalva atsirasdavo tik po 8 minučių.

Kadangi geležies tiocianatas praleidžia ultravioletinę šviesą, dauguma raudoname audinyje (kurį fizikai ir bandė fotografuoti) esančių dažų atsispindi kaip raudona spalva. Tad, jei bandymo metu būtų pasirinkta fotografuoti gėlių sodą arba vaivorykštę, neabejojama eksperimentas būtų nepavykęs – taip Maxwello pastangas išrasti spalvas fotografijoje vertina tinklapis Theonlinephotographer.blogspot.com.

Taigi, nors eksperimentas nebuvo labai vykęs, tačiau jo rezultatai paskatino kitus mokslininkus ir išradėjus sutelkti dėmesį į spalvotą fotografiją, tinkamos fotoemulsijos gamybą. Viso šito sujudimo rezultatas puikiai matomas – šiandien spalvota fotografija yra įprastinis ir nieko nebestebinantis reiškinys.

Komentarai (3)