Kaip sukurti atominį laikrodį, prarandantį tik 1 sekundę per 32 milijardus metų?

Ir atsimink kad neuztenka parodyti dabartines teorijos anomalijas ir jas rodant sakyti "teorija neteisinga", nes yra labai daug informacijos liudijancios apie tos teorijos teisinguma. Taip pat neuztenka su savo paaiskinti tiek, kiek paaiskina dabartine teorija. Dabartine teorija pries tai yra numaciusi daug eksperimentu rezultatu. Tavo teorija turi taip pat numatyti daug rezultatu ir jie turi buti ne viena karta pakartojami eksperimentiskai nepriklausomu bandytoju IR dabartine teorija tu eksperimentu rezultatu turi nebuti numaciusi. Kitaip tavo teorija tebus dar vienas sprendinys begalineje sprenediniu aibeje. Kad suprastum geriau apie ka as kalbu gali paziureti i labai supaprastinta teoriju ir realybes atitikimu modeli: http://en.wikipedia.org/wiki/Extrapolation isivaizduok dabartines zinios yra taskai plokstumoje, o teorija yra lygtis, kuri apraso tuos taskus. Duotiems taskams galima parasyti daug funkciju, kai kurios is ju gali kardinaliai viena nuo kitos skirtis. Bet gaunant naujas zinias paaiskeja kad is visu teoriju tik viena atitinka jas. Butent tokia ir yra kvantines fizikos teorija. Geriausias tokio nukrypimo nuo atrodo idealaus atitikimo pavyzdys butu cos() funkcijos ekstrapoliacija. Gali paimt kad ir 10 periodu ir jiems isekstrapoliuoti niutono polinoma, kuris atitiks cos() funkcija beveik idealiai iki pat galutinio duomenu tasko, bet tik prasides naujas periodas funkcija nukryps i virsu arba apacia i begalybe. Tokia beveik garantuotai ir yra eterio teorija.

Tai gi abu keliavo ta pačia kryptim. Ar c ar c+x koks skirtumas?

Pala pala. Nepasiūliau aš jokios teorijos. Aš pasiūliau eksperimentą. Norėčiau vėl grįžti prie Mikrosoft analogijos. Kaip vaikinai iš garažo per keletą valandų nulaužia armijos gerai apmokamų ir sistemiškai mąstančių darbuotojų darbą. Matomai jie turi nerealų talentą rasti problemiškas vietas, nors patys aišku neparašytų visų Windowsų. Bet tai ir jų talentą reikia išnaudoti, o ne sakyti jūs pirma parašykit savo Windowsus tada mes su jumis kalbėsim. Sekantis dalykas tai jau atvira dezinformacija. Sako taigi pilna eksperimentų kurie tą eterį paneigė. Nu gerai sakau, padiskutuokim kuris ir kaip. Nulis norinčių. Ne tik šitam forume. Beto dabartinė kvantinė mechanika operuoja terminu kvantinis vaakumas pilnas virtualių dalelių ir energijos. Kuom tai ne eteris? Pavadinimu? Tereikia tik "atrasti" jo įtaką šviesos greičiui. Na atras greit kas nors iš kokio Berklio, nes turi finansus. Kas tada?

Na zinai tas paneigimas tai dviasmenis peilis. Ar tu galetum paneigti teigini kad tarp zemes ir marso orbita aplink saule skrenda angliskos arbatinukas su karsta arbata? Taip nei vienas ekspermentas to ir nepaneige, taciau ne vienas ekspermentas nepaneige ensteino teoriju. Priesingai jo teorijos atlaike viska kas joms mesta ir niekas nerado jokiu irodymu kad c ne constanta.

Sutinku, bet jei panagrinėtum giliau suprastum kaip sunku sugalvoti tą eksperimentą kuriame tas c-ne-konstanta galėtų išlįsti. Arčiausiai gal buvo Marinovas. Aš neabejoju, kad ir su tais stabiliais laikrodžiais jis būtų sugalvojęs, jei būtų turėjęs juos. Bandė išsiversti primityvesnėm priemonėm, labai gudru, bet ne visi niuansai įskaičiuoti. Buvau susidomėjęs Navijos eksperimentu, bet po kurio laiko supratau, kad ir čia rezultatas išslysta, nors leidi, kad c ne konstanta. Man eksperimentai "paneigiantys" eterį įdomūs ta prasme, kad žinočiau kaip tobulinti tą eterio idėja. Bet aš nerandu jų, todėl tik eksperimentu ir galima būtų nustatyti kurią iš eterio versijų būtų verta tobulinti. Supratimas kaip ir kodėl nerealiai sunku suformuluoti eksperimentą gal priverstų susimastyti kodėl ir Einšteino teorija gerai tinka tom sąlygom kur buvo panaudota. Su tais laikrodžiais iš principo viskas aišku, nors suprantu, kad techniškai nėra paprasta ir pigu.

Bet pavizdziui siandienos technologijos tokios kaip GPS sistemos remiasi C constanta ir jaigu C nebutu constanta jos tiesiog neveiktu.

http://arxiv.org/abs/0912.3818 One of the most familiar arguments for the validity of special relativity is that the Global Positioning System (GPS) navigation system would not achieve high accuracy without making special relativistic corrections. The principal correction cited is a first-order timing adjustment to compensate for signal propagation time variations arising from the motions of the satellites and ground receiver in the local Earth-centered Earth-fixed (ECEF) frame due to the Sagnac effect. But the Sagnac effect is a purely classical, first-order effect that has somehow been incorrectly re-classified in this application as a special relativistic effect (see, e.g., Allen, Weiss and Ashby 1985; Ashby 2002). So a first-order timing correction must be made for the accurate performance of the GPS system, just the amount attributable to the velocity component of the satellite constellation along the line-of-sight in the ECEF frame. The fact that this first-order timing correction is required at all is in direct conflict with special relativity. Čia tik viena info ką ant greičio prisiminiau kur rasti. Šiaip kiekviena eterio versija apsigina savaip. Dar esu skaitęs vieno iš GPS įkurėjo mintis, kad tas GPS greičiau prieštarauja reliatyvumui nei jį patvirtina.

Dar norėjau paklausti ar paties siūlomas mąstymo tipas padėtų padaryti kokį išradimą, sukurti naują produktą. Na žodžiu pakankamai naują dalyką, kad būtų pripažintos autorinės teisės? Gal pavyzdžių turit pažįstamų, ypač asmeninių. Šiaip pagalvojau daug šiandie apie mokslo kokybę kalbama. Aš visai nekompetetingas tuo klausimu, bet taip ūkiškai imant vertinčiau technines specialybes tik pagal padaromų išradimų ir atradimų kiekį ir "svorį". Tada klausimas ar paties siūloma mąstymo metodologija būtų efektyvi?

_alvydas_ Jei jau tu esi už eterio teoriją, tai nurodyk kokius nors Tada pagal tokį vertinimą civilinė inžinerija būtų niekam tikusi, ir jos reiktų atsisakyti?

Tai nuo to ir pradėjau, šitos temos pirmieji postai. Antru klausimu nesu nei kategoriškas nei kuom nors įsitikinęs. Tiesiog pamąstymas

Kaip suprantu nuo kvantinio vakuumo tavo tas eteris skiriasi (tik) tuo, kad tavo eterio atveju jis saveikauja su fotonais visada, o kvantinio vakuumo atveju ne visada. Ne produktyviau butu pirmiau isigilinti ir perprasti dabartine kvantine fizika, o tik po to bandyti ka nors prie jos prideti ar bandyti pakeisti? To klausiu, nes man taip pasirode, kad tu tik pavirsutiniskai kvantine fizika supranti, skaiciavimu jokiu nemoki daryt.

Mano atminties resursai neviršija vidurkį, laiko ir ne begaliniai. Suradau, ką suradau. Gerai, kada visuomenei daugiau naudos, jei surasiu nežinomą reiškinį ar jei būsiu tik gerai žinantis kurią tai teoriją (už žinojimą to ką kiti jau surado dar niekam paminklo nepastatė ). Tai gi pats supranti, visko neaprėpsi, o ir aprėpęs jei nieko naujo negali pasiūlyt, tai kokia nauda iš to. Na gerai, kad nekiltų susierzinimas naudokim terminą kvantinis vakuumas. Tiesiog tai kas yra tarpuose tarp mums žinomos materijos formos elementų. Ir "tai" juda ir įtakoja šviesos greitį tokiu būdu kaip aprašiau temos pradžioje. Netikit. Darom eksperimentą. Kainuoją? Aš ir ne Rokfeleris, senai būčiau krūvą eksperimentatorių nusamdęs. O be to gal ir Einšteinas pats eksperimentų nedarė. Paklauskit jūs nešališko kvantinės mechanikos specialisto, jis lengvai atsidustų sužinojęs, kad mano versija apie kvanto judėjimo greitį pasitvirtino. Tas ilgametis teorijų suderinimo sunkumas atkristų kaip nebuvęs.

Us zinojima nepastate, bet as ir nezinau nei vieno tokio, kuriam pastate paminkla, kad jis butu nezinojes visko (savo srityje), ka kiti pries tai zinojo. Tas pats einsteinas is dalies del to ir daejo iki savo teorijos todel, kad dirbdamas patentu biure nuolat gavo naujos (tuo metu) informacijos apie atradimus. Nesidomejes paskutiniais atradimais releatyvumo teorijos nebutu (bent jau tikriausiai) sugalvojes. O jei paaisketu kad yra kaip sakai kada nors, tuomet labai smagu butu, kad yra tokiu zmoniu, kuriu izvalga toli pranoksta vidutine

Siek tiek daugiau domejausi kvantiniu vakuumu ir jis is pacios idejos ir yra praktiskai eteris (bet ne teoriskai). Tai yra kvantinis laukas, kuriame kiekviename tam tikrame erdves kvante egzistuoja virtuali dalele turinti visas iprastiniu daleliu savybes, bet kurios energija svyruoja aplink nuli (netgi trumpiems laikotarpiams igaudamos neigiama mase). Tai dar zinoma kaip kvantinio lauko fluktuacijos. Tos virtualios daleles pernesa tiek energija, tiek informacija, todel gali buti uzfiksuotos (nors nuo tada jos tampa realiomis, nebe virtualiomis). Tai bendrai paemus tas eterisko gero yra visai teisingas dalykas, bet tik tiek, kad jis kazin ar panasus i skysti ir tikriausiai jis nesuletina realiu fotonu. Nes jei tai vyktu tai reikstu, kad virtualios daleles gavo papildomos energijos is suletejusio fotono, ir virstu realiomis. Tokiu atveju bet koks fotonas sklisdamas per toki eteri galetu nukeliauti tik fiksuota atstuma (proporcinga sugeriamos energijos, arba tavo eksperimento atveju fotono velavimo kiekiu) savo kelyje i egzistavima pasiusdamas daugyvei kitu daleliu, kurios velgi turedamos tiek mazai energijos netoli nusklisdamos nustotu egzistuoti ir vel. Taip kiekvienas fotonas suzadintu grandinine reakcija, kurios, akivaizdu, mes nematome. Todel eteris stumiantis (kontaktuodamas su) fotonus yra mano nuomone neimanomas.

Pažiūrim tą imtuvą I esantį per vidurį mano aprašytam eksperimente. Esant bet kokiam eterio vėjui nuo abiejų laikrodžių jį pasieks to pačio dažnio banga, nors ir skirtingu greičiu. Reiškia kvanto energija nepasikeis

Nu kaip ten bebutu ;inkiu sekmes toj teorijoj tau

dėkui, konstruktyvi kritika irgi pagalba ne prieš ir bendraautorių atsiradimui tobulinant teoriją ypač stumiant link realizacijos aprašytą eksperimentą, be kurio grynai teorinis darbas gal per ankstyvas.