Kaip sukurti atominį laikrodį, prarandantį tik 1 sekundę per 32 milijardus metų?  (57)

Kuomet kalba pakrypsta apie atominius laikrodžius, svarbi yra kiekviena sekundė. Visai neseniai Delavaro universiteto (JAV) fizikos profesorė M. Safronova kartu su kolegomis paskelbė, jog jiems pavyko sugalvoti naują skaičiavimo metodą, galintį padėti atlikti ultratikslų laiko matavimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiuo atveju ultratikslus laiko matavimas suvokiamas kaip toks, kuris turi ne didesnę kaip vieną kvintilijoninę (10-18) sekundės dalies paklaidą. Tai reiškia, jog visai realu tikėtis, kad bus sukurti atominiai laikrodžiai, per maždaug 32 milijardus metų atsiliksiantys viena sekunde. Kitaip tariant, toks laikrodis vienos sekundės tikslumu išmatuotų laiką, siekiantį dvigubą mūsų Visatos amžių.

„Ypač tikslius laikrodžius galima daug kur pritaikyti, pavyzdžiui, giliojo kosmoso zondų sekimui, kuomet atliekami fundamentalių mokslo dėsnių tyrimai“, – teigia mokslininkė, pažyminti, jog visos visuotinės padėties nustatymo sistemos (GPS) veikia atominių laikrodžių pagrindu.

Tyrėjos komandos, kurią dar sudaro Sankt Peterburgo Branduolinės fizikos instituto (Rusija) ir Jungtinio kvantinio instituto Merilende (JAV) atstovai, darbas buvo pristatytas keliose tarptautinėse konferencijose. Mokslininkai nagrinėjo, kaip šiluma paveikia atominių laikrodžių laiko matavimą, ir išsiaiškino, kaip įvertinti šiuos efektus ir tuo pačiu pagerinti tikslumą.

Be taikymų GPS sistemose, atominiai laikrodžiai gali būti panaudoti sinchronizuojant plačiajuosčius duomenų srautus ir atliekant daugybę kitų mokslinių eksperimentų. Profesorė pažymi, jog vis labiau tikslindami atominių laikrodžių veikimą, mokslininkai tuo pačiu tobulina šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, optines skaidulas ar lazerius.

„Itin svarbu tai, jog turėdami ultratikslius laikrodžius, galime nustatyti, ar bėgant laikui kinta fundamentalūs fizikos dėsniai“, – prideda ji.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius
(0)
(0)
(0)

Komentarai (57)

Susijusios žymos: