Žvalgas iš Žemės prie masyviausio asteroidų žiedo egzemplioriaus Vestos jau atvyko (Video)  (0)

Po beveik ketverius metus trukusio skrydžio, 2011 liepos 16 d., 8:00 Lietuvos laiku į kosminis aparatas „Dawn“ už 188 mln. kilometrų nuo Žemės tapo didžiausio asteroidų žiede ir po Paladės antro didžiausio Saulės sistemoje asteroido Vestos dirbtiniu palydovu. Į Saulės sistemos praeitį norintys žvilgtelėti astronomai iš smalsumo tiesiog netveria savame kailyje, kada gi zondas pagaliau pradės siųsti pirmuosius duomenis. 2,7 mlrd. kilometrų kelionėje sukoręs kosminis aparatas Vestą tyrinės maždaug metus, o po to pajudės kito asteroido – nykštukine planeta laikomos Cereros – link.

2007 m. rugsėjo 27 d. paleisto kosminio zondo „Dawn“ tyrimo įranga jau įjungta, tačiau oficialus tyrimų duomenų rinkimas prasidės šių metų rugpjūtį. Manipuliuodamas joniniais varikliais, generuojančiais gana nežymią, vos kelių dešimčių miliniutonų trauką, „Dawn“ kruopščiai derino savo orbitos parametrus taip, jog zondą pagautų silpna asteroido gravitacija. Dabartinės zondo orbitos aplink Vestą spindulys – maždaug 16 tūkst. kilometrų.

„Naujausi mūsų bandymai ir testai rodo, jog „Dawn“ veikia puikiai, – pasakoja 466 mln. JAV dolerių kainavusio tyrimų projekto vadovas Robertas Meisas (Robert Mase). – Jei jau taip, tikėtina, kad viskas vyks pagal planą, ir tam tikrais tyrimų etapais „Aušros“ (angl. – „dawn“) orbitos aukštis bus palaipsniui mažinamas.“ Priminsime, jog prieš metus kosminiame aparate „Dawn“ buvo užfiksuotas techninis gedimas, dėl kurio iš dalies išsijungė jo pozicionavimo sistema.

Tyrimams kosminiame aparate yra sumontuoti keturi esminiai įrenginiai: dvi identiškos, dėl atsargos viena kitą dubliuojančios vaizdo kameros su septynių spalvų filtrais, gama spinduliuotės ir neutronų jutiklis, taip pat regimųjų ir infraraudonųjų spindulių diapazono kartografinis spektrometras, kuris fiksuos daugiau kaip 400 skirtingų bangų ilgių spinduliuotę. Dydžiu Arizonos valstijai prilygstančios Vestos, kurios skersmuo siekia 530 km, trauką tikimasi preciziškai išmatuoti, sekant menkučius zonde sumontuoto radijo siųstuvo siunčiamų signalų svyravimus. Šie duomenys bus papildyti optinės navigacinės sistemos duomenimis.

20 dienų truksianti pirminė asteroido žvalgyba turėtų būti vykdoma tuomet, kai „Dawn“ prie Vestos priartės 2,7 tūkst. km spinduliu. Kosminis aparatas įvairiuose bangų ilgiuose užfiksuos daugybę spalvotų Vestos fotokadrų. Ryškumu jie turėtų smarkiai pranokti kosminio teleskopo „Hubble“ užfiksuotas Vestos nuotraukas. Mineralinę dangaus kūno sudėtį nustatyti padės kartografinis spektrometras. Po to orbitos aukštis bus sumažintas iki 680 km. Šio misijos etapo, kuris truks 30 dienų, metu „Dawn“ fiksuos asteroido stereokadrus, pagal kuriuos bus sudarytas tikslus asteroido paviršiaus žemėlapis. Nemažiau detaliai bus ištyrinėtos ir Vestos šiluminės spinduliuotės emisijos.

Galiausiai „Dawn“ nusileis į 180-200 km aukštį, kuriame aparatas galės paimti spindulių susidūrimo su Vestos paviršiumi metu susiformuojančių darinių mėginius. Iš tokio aukščio planuojama išzonduoti ir asteroido vidinę struktūrą. 200 km aukštyje „Dawn“ praleis 70 dienų – vienas orbitos ratas aplink Vestą tokiame aukštyje truks keturias valandas.

Kad pavyktų geriau suvokti misijos svarbą, pakanka prisiminti, jog tris stambiausius asteroidų žiedo kūnus – Paladę, Vestą ir nykštukine planeta laikomą Cererą – specialistai laiko nesusiformavusiomis planetomis, kurios Saulės sistemos formavimosi metu nespėjo sutraukti pakankamai dulkių, dujų ir uolinių nuolaužų.

Lengviausias iš šių trijų kūnų – Paladė – sustingo ankstyviausioje planetų evoliucijos stadijoje. Jei šiame kūne branduolys ir spėjo užsimegzti, laiko susiformavimui jis turėjo labai mažai. Cerera turi akmeninį branduolį ir ledo mantiją. Mokslininkai mano ten esant labai įdomias sąlygas, o kai kurie iš jų atsargiai kelia prielaidą, jog Cereroje galėjo vykti prebiotiniai procesai.

Tyrimų centre atsidūrusios Vestos branduolį sudaro geležis ir nikelis, o jį gaubia akmeninė mantija, kurioje užfiksuota plataus spektro mineralų įvairovė. Apie šiuos mineralus mokslininkai sprendžia pagal kadaise, Vestai susidūrus su kitu kosminiu kūnu, nuo Vestos paviršiaus atskilusius meteoritus ir mažuosius asteroidus (po šios katastrofos pietiniame Vestos pusrutulyje liko gigantiškas krateris). Vesta yra ryškiausias asteroidas Saulės sistemoje.

Visa tai daro 2,75×1020kilogramų sveriantį sunkiausią Saulės sistemoje asteroidą Vestą vienu labiausiai tyrinėjimus masinančių objektų. Tikimasi, kad Vestos stebėjimai atskleis ankstyvąjį Saulės sistemos formavimosi istorijos tarpsnį. Vedinas tų pačių tikslų, kosminis zondas „Dawn“ 2012-ųjų liepą „pakels inkarą“ ir pasuks nykštukinės planetos Cereros link. Šį 950 km skersmens kūną zondas turėtų pasiekti 2015-ųjų vasarį.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Saulius Žukauskas

(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)