Būtis, II d. Kodėl egzistuoja Visata?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

punktyras 2011-08-03 12:35
Kiek suprantu, juodosios bedugnės neturi struktūros ir joms vienodai, ką siurbti į save - medžiagą, antimedžiagą, tamsiąją medžiagą... JB sprogti negali iš esmės. Jei galėtų - nebūtų JB.
Myslius 2011-08-03 12:36
Na visviena, faktai tokie, materija+antimaterija=fotonai, fotonai is juodosios skyles neistruksta, taigi nera bang. Del radiacijos, viskas ok, nepriestarauja o netgi remiasi reliatyvumu. Sprogt jos nesprogsta, jos tiesiog isnyksta del radiacijos, kuria sukelia kvantiniai efektai.
Myslius 2011-08-03 12:50
Del sprogimo ir visatos pletimosi turiu kita ideja, energija/materija stumia spacetime nuo saves o ne lenkia. Todel pletimasis vis greiteja. Beto pradzioje buvo labai staigus pletimasis nes esant mazam atstumui jega buvo itin didele, na kaip visada jega mazeja per atstumo kvadrata, taigi dar plesis ilgai ir nuobodziai tik akseleracijos greitis nuolat mazes. Juodoji skyle turi tokia mase jog sugeba erdve nustumti nuo saves taigi skyle is tikruju yra skyle, ten isviso nera erdvelaikio. http://en.wikipedia.org/wiki/Black_hole beje ar stumsi ar trauksi trajektorija islieka tapati, tas pats kaip isivaizduoti nuotrauka apversta.
_alvydas_ 2011-08-03 14:54
Kaip tu asmeniškai supranti/įsivaizduoji tą erdvėlaikį?
_alvydas_ 2011-08-03 15:02
"Neturi struktūros" - diagnozė: matematikas (nieko blogo nenorėjau pasakyti, tiesiog įvairių žmonių yra ir reikia)
Dvigubas nulis 2011-08-03 15:16
Na, jeigu cituojam Punktyrą, tai cijuojam Jeigu Hokingo spinduliavimas išties egzistuoja, tuomet JB yra skirtumas ką siurbti - medžiagą ar antimedžiagą. Hokingo spinduliavimas remiasi idėja, jog susidarius dalelės ir antidalelės porai, kartais antidalelė yra įsiurbiama, o dalelei pavyksta pabėgti. O antimaterija (antidalelė) reaguoja su materija, todėl JB masė mažėja. Tad gal jai ir jokio nėra skirtumo, ką siurbti, tačiau materija ir antimaterija ją veikia nevienodai.
Myslius 2011-08-03 17:47
Geras klausimas, na visu pirma jis 4 dimensiju, nes pats apibrezimas tai pasako, beto jis tamposi ir lankstosi veikiamas materijos. Taigi jis kreivas. Tik mano mintis buvo ta, kad pati materija ir tempia ji tolyn. Neturiu ne zalio supratimo kaip ji isivaizduoti.
_alvydas_ 2011-08-03 18:07
Myslius 2011-08-03 18:19
parasysiu veliau, siuo metu truksta laiko gilintis.
punktyras 2011-08-03 20:16
Nėra skirtumo, dalelė ar antidalelė nukrenta ant JB. Tiesiog JB taip netenka energijos, tuo pačiu ir masės.
_alvydas_ 2011-08-03 20:48
Būtų gerai atskirti du dalykus: kas sukelia gravitaciją ir kuris matematinis modelis šiuo metu populiariausias. Negaliu be analogijų. Vėl truputį grįšiu prie idealių dujų pavyzdžio. Nors pačios formulės gerai aprašo išretintų dujų elgseną, bet nieko nesako apie tos elgsenos priežastis. Reikėjo daug laiko kol buvo labiau suprasta tų dujų struktūra ir tuo remiantis galima buvo išvesti tikslesnes priklausomybes. Kurios beje ribiniais atvejais duoda visai kitokius dėsningumus. Kaip ir ankščiau taip ir dabar tebemanau, kad erdves kreivinimas yra tik matematinis modelis nieko nesakantis apie priežastis. Kvantinio vakuumo koncepcija gali supratimui duoti daug daugiau. Tik pats žodis vakuumas šitam žodžių junginyje yra kiek klaidinantis. Greičiau reiktų sakyti kvantinė pilnuma/plenumas. Kai pradeda žmonės kalbėti apie didelius atstumus ir objektus tarsi vėl pamiršta tą kvantinį vakuumą/plenumą. Ir vėl viskas iš naujo apie kreivas erdves, lyg tokia sąvoka nors kiek pridėtų aiškumo/supratimo apie realias priežastis.
MNM 2011-08-04 00:12
Visatoje gali slypeti dalykai, kurie paneigtu visas teorijas.
Myslius 2011-08-04 07:34
Taip isliktu. Erdvelaikio savoka, bei reliatyvumas, nusako desnius, bei sarysius neatsizvelgiant i erdvelaikio judejima/tempimasi. Kaip egzistuoja niutoniniai desniai, taip egzistuos ir reliatyvumas, nors ir bus atrasta nauji desniai bei paaiskinti nauji reiskiniai. Savo framework'e jie viekia puikiai. {(v/c)^2 * cos(a)} linkimo kampas. Linkimo kampas priklauso nuo mases, sioje formuleje to nera, todel toks eterio judejimo aprasymas teigia, jog eteris judo tiesiai link mases centro, tai yra tas pats kaip eteriu aiskinti gravitacija (o kaip aiskintut kad greitis dideja kunui krentant i gravitacini lauka?), taciau jei eteris juda tiesiai link mases centro tada, butu matomas c greicio skirtumas kunui judant erdve. Zinau kad sita aiskinat tuo, jog eterio daleles tempiasi kartu su kunu, taciau kaip jos tempiasi, jeigu eteris juda link mases centro? Beje kur dingsta tos eterio daleles? Vis kaupiasi? Judejima tiesiai link mases centro puikiai apraso eisteino desniai aiskindami tai erdves islinkimu. Negaliu isivaizduoti kaip eterio judejimas dalelei riboja greiti. Paleidus dalele is bent kokio tasko bent kuria kryptimi, jos greitis bus vienodas. Eterio judejimas visiskai neriboja daleles greicio, nebent eteris is visu pusiu judetu link visu tasku kas nera labai logiska. Vienintelis eterio judejimas, kuris atitiktu stebejimus, butu erdves pletimasis, tai ne kunai tolsta vienas nuo kito, o erdve pleciasi, arba galima sakyt tai eteris juos nesa. Siuo atveju galima izvelgti kaip daleliu judejimas erdve yra ribojamas pletimosi, bei kaip daleles yra nesamos viena nuo kitos tolyn. Kosmine spinduliuote yra big bango palikta relikvija, pagal ja galima nustatyti kaip kunas juda erdve, nors reliatyvumas sako jog neimanoma nustatyti kunas juda nuo taves ar tu link jo, taciau jo teorijoje visai nera eterio ir neatsizvelgiama i erdves pletimasi. Tai labiau konceptinis modelis kuriame nera erdves judejimo. Eteri isivaizduoju kaip daleliu sriuba, tai arba tos daleles atsiranda is niekur ir juda i visas puses is kiekvieno tasko, kas lemia tolygu pletimasi, arba tu daleliu dydis dideja, taciau man asmeniskai labai paprasta tai suprasti mastant apie erdves tempimasi, o ne eteri.
Myslius 2011-08-04 07:50
Teorijos ir kuriamos tam kad jas paneigti, o desniai nuolat tikslinami, bet ne nubraukiami.
_alvydas_ 2011-08-04 09:43
Na tam naujam reliatyvumui be c constant gal ir aš pritarsiu Kažkaip eterio kritika susiveda į stabilios dujinės terpės kritiką. Virtualių dalelių terpė turėtų turėti visai kitokias savybes. Tose savybėse ir reiktų ieškoti atsakymų į visus klausimus. Manau stabilios dalelės tą terpę įtakoja tik tiek, kad yra kliūtis kitoms virtualioms ir dar neatrastoms dalelėms jų judėjimo kelyje. Pastarosios susidūrusios su stabiliam gali keisti savo struktūra ar judėjimo ypatumus. Manau tokiu principu susiformuoja visos mums žinomos sąveikos. (priklausomai kurios vakuumo dalelės praskrenda ir į ką transformuojasi sąveikos metu) Kvanto užlinkimas gerai išsiskaičiuoja vien remiantis greičio formule ir prielaida, kad eteris krinta į masę. Iš tikro ne krinta jis bet masė blokuoja tam tikros krypties „gravitonu“ judėjimą. Tai ir gaunasi lyg krinta. Šešėlio efektas. Verdanti vakuumo „sriuba“ dar tik pradeda atskleisti savo savybes, bet esu įsitikinęs kad joje ir slypį visi atsakymai. Ir jau jokiu būdu masė nekuria erdvės, kaip žuvis nekuria jūros.
_alvydas_ 2011-08-05 08:10
Pabandysiu sukonkretinti atsakymą į tavo klausimus/teiginius. 1. Sakai erdvėlaikis yra ir bus, net jei pasitvirtins mano šviesos greičio formulė. Abejoju. Ar žinai kodėl iš vis tas erdvėlaikis atsirado? Kai teorijos autorius pamatė, kad remiantis jo prielaida apie šviesos greitį laikas ir ilgis taps priklausomi nuo stebėtojo reikėjo surasti kažką kas išlieka pastovus. Taip buvo sugalvotas matematinis modelis – erdvėlaikis. Tačiau esant kintamam šviesos greičiui nelieka ir priklausomybės tarp stebėtojo ir kūno ilgio ar laiko tėkmės greičio. Nors ilgis ar pvz. atominio laikrodžio greitis gali keistis. Bet tą pokyti visi stebėtojai matys vienodai. Todėl nėra jokio tikslo beįvedinėti papildomas matematines konstrukcijas kaip erdvėlaikis. Taigi, galima sakyti įrodyta, kad be c constant erdvėlaikis muilo burbulas. 2. Sakai kaip gali eteris tuo pačiu metu būti velkamas ir kristi į masę. Na taip, keistoka jei mąstyti stabilių kūnų patirtim. Tačiau persikelkim į kvantini dalelių pasaulį. Atskiros jų rūšys sukelia skirtingas stabilių kūnų sąveikas. Todėl galima apytiksliai teigti, kad yra skirtingi eteriai kiekvienai sąveikos rūšiai. Bet tuo pačiu jie nėra visai nepriklausomi kaip Photoshopo sluoksniai. Jie tarp savęs sąveikauja, galimai patiria virsmus iš vieno į kitą. Tarkim masė yra tarsi užtvara gravitonams (gravitoniniam eteriui). Todėl jų judėjimas šalia masės nebus simetriškas visom kryptim. Tarkim dalis gravitonu atsitrenkusiu į masyvų kūną virsta elektromagnetinio eterio virtualiom dalelėm. Arba tiesiog kažkaip kitaip įtakoja elektromagnetinio eterio virtualių dalelių gimimo parametrus, tokius kaip greitį ir krytį. Taip gali susidaryti velkamas ir tuo pat metu krintantis link masės elekromagnetinis eteris. Viskas priklauso tik nuo to kokius pradutinius parametrus įgaus naujai gimusios virtualios elektromagnetinės sąveikos dalelės. Tačiau tos virtualios dalelės niekur nenukrenta ir niekur nesikaupia, kadangi jų gyvavimo laikas labai trumpas. Jos greitai vėl transformuojasi į kažką kitką. 3. Kaip gali eteris riboti kūno greitį? Gal gali pasakyti kaip stebėtojas gali riboti kūno ar šviesos greitį
Myslius 2011-08-05 12:12
Pagal sia teorija, vienoje zemes puseje (judejimas link didesnio intensyvumo eterio judejimo) ir kitoje puseje (link mazesnio) turi efekta, kada gravitacijos dydziai skiriasi. Sutinkate su manimi? Jei gravitacija vien tik eterio pasekme, tada kunai linke stabilizuotis eteryje, kadangi juos veikia skirtingos isorines jegos. Del stabilizavimosi kaip jau minejau, galaktika sukristu i savo juodaja skyle akimirksniu. Kaip sita interpretuotumete?
_alvydas_ 2011-08-05 13:40
Jei manai, kad šitą kryptį lengva paneigti, kodėl ji vystoma bent jau nuo 1690 metų. http://en.wikipedia.org/wiki/Le_Sage%27 ... ravitation pažiūrėk pavardes. Konkrečiai į klausimą: gal galėtum konkrečiau apibrėžti experimentą kuriuo tikėtumeisi paneigti tokią gravitacijos priežąsties galimybę. Bet turėk omenyje, kad dalelių savybių teoriskai gali būti įvairių. Pvz galbūt yra burbulo/gryno vakuumo dalelių, su kuriom susidūrus masė galėtų įgauti pagreitį priešingą nei susidūrus su mase. Arba kombinuotų porų masė-burbulas. Sakysi tokios neturėtų būti stabilios net trumpa laiką. Na ir atomas neturėtų būti stabilus pagal paprastą elektrodinamiką. Taigi pabandyk suformuluoti konkretų eksperimentą, tokie kontraargumentai padeda tobulėt Nors mano domėjimosi srytys gamtos pažinime labiau apsiriboja kvanto savybėmis ir common sense reabilitavimu. Gravitacija tik tiek, kiek to reikalauja pirmosios dvi. Sąmoningai parašiau gamtos pažinimas , o ne fizika. Fizika - tai žmonių sukaupta patirtis, ją svarbu žinoti, bet studijuoti reikia gamtą, ne fiziką. Nes yra nusišnekama iki tokio lygio, kad gamta gyvena pagal fizikos dėsnius. Irgi matai Dievo bendraautoriai
_alvydas_ 2011-08-06 11:19
Vis tik įdomus straipsnis, sukelia klausimų ir minčių. Rašoma: "Antruoju termodinamikos dėsniu postuluojama, jog reiškinių negrįžtamumas (entropija) turėtų nuolatos augti.” Kokių pagrindu jie čia taiko termodinamikos dėsnius virtualių dalelių pasauliui?
_alvydas_ 2011-08-07 17:33
Čia dar viena galima priežastis/analogija kodėl greitesnis vėjas (eterio pvz) nebūtinai stipriau pučia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Heizenberg ... _principas "Pagal Heizenbergo principą, kuo dalelė juda lėčiau tuo jos matmenis didesni, tuom paaiškinama tai, kad lėtieji neutronai geriau skaldo uraną, nes yra didesnių matmenų ir geriau pataiko."