Po keleto metų gersime jūros vandenį  (1)

Apskaičiuota, kad iki 2025 metų gėlo vandens mažai turinčiuose pasaulio regionuose gyventojų skaičius turėtų siekti beveik 2 milijardus. Vandens gėlinimas – dažniausiai druskos pašalinimas iš vandens tokiose šalyse gali turėti gyvybiškai svarbią reikšmę, rašo „National Geographic“.

Nepasiturinčiose pasaulio šalyse veikia nemažai skirtingai druską iš vandens šalinančių stočių. Mokslininkų teigimu, 2016 m tokiose stotyse bus išgaunama 38 milijonai kubinių metrų vandens – dvigubai daugiau nei 2008 m.

Kai kur vis dar naudojamas daug energijos reikalaujantis vandens garinimas, kurio metu surenkami vandens garai kondensuojasi ir gaunamas gėlas vanduo, o druskos lieka dugne.

Ekspertai tokį gėlinimo būdą įvardija kaip primityvų ir per daug švaistantį energiją.
Šiuo metu investuojama į modernias vandens gėlinimo stotis, kuriose geriamas vanduo išgaunamas atvirkštinio osmoso principu, kai sukurtas slėgis per pusiau laidžią membraną prasiskverbia smulkios vandens molekulės, o didesni ištirpusios druskos junginiai sulaikomi.

Toks metodas sutaupo daug energijos lyginant su kitomis druskos šalinimo technologijomis. Pagrindine problema išlieka tokioms stotims reikalinga elektra – nepasiturinčiuose pasaulio šalyse su stotimis reikia įrenginėti ir generatorius, kurie sudaro beveik pusę visos stoties kainos.

Mokslininkai ieško būdų, kaip sumažinti stočių kainas ir padidinti efektyvumą. Spėjama, kad tobulinant pusiau laidžią membraną, per kurią leidžiamas vanduo, būtų galima sutaupyti daug energijos – tokiu būdu sumažinant įrenginių kainą.

Atvirkštinio osmoso membranos gerokai patobulėjo nuo jų išradimo šeštame dešimtmetyje – vanduo filtruojamas greičiau, o druskos visiškai neprasiskverbia ir lieka kitoje pusėje. Taip pat šiuolaikinės nudruskinimui naudojamos plėvelės atsparios bakterijų poveikiui, tačiau didelis jų kiekis šalia membranos apsunkina tolimesnį vandens pereinamumą.

„Susidariusias bakterijas galima pašalinti naudojant chlorą – jis nepereina membranos ir vandens kokybė nenukenčia, tačiau chloras suardo ir šiuolaikines membranas“, – „National Geographic“ sako Yoram Cohen cheminės ir biomolekulinės inžinerijos profesorius iš Kalifornijos Universiteto, JAV.

Profesoriaus manymu, didesnės investicijos į technologijų tobulinimą leistų sumažinti stočių kainą. „Personaliniai kompiuteriai pigūs todėl, kad turi nustatytus standartus, kurie leidžia laisvai keisti jų komponentus ir susikurti sau patinkantį įrenginį. Jei butų įvesti panašūs standartai – vandens gėlinimo stotys gerokai atpigtų.“, – palygina Y. Cohen.

Manoma, kad per ateinančius metus druskos šalinimo technologijos turėtų patobulėti ir tapti gerokai efektyvesnėmis. Didėjantys vandens gėlinimo mastai sukelia naują problemą. Geriamojo vandens išgavimo metu susidaręs sūrymas gali pakenkti aplinkai – teigia ekspertai.

Šalia jūros esančios gėlinimo stotys grėsmės nekelia, nes jose susikaupęs sūrymas gali būti tiesiog išpilamas atgal į jūrą, kurioje nepadarytų jokios įtakos. Kartais stotys įrengiamos gana toli nuo jūros, o sūrus vanduo į jas atgabenamas, todėl baiminamasi, kad nepasiturinčios šalys užuot skyrusios lėšų išgabenti sūrymą atgal į jūrą gali jį tiesiog išpilti ant žemės. Patekusi į dirvožemį druska gali pažeisti tiek augalų tiek gyvūnų ekosistemas.

Mokslininkai įsitikinę, kad per ateinančius keletą metų atvirkštinio osmoso vandens gėlinimo stotys turėtų atpigti ir patenkinti gėlo vandens trūkumą, o tinkamai prižiūrint visą procesą aplinkai nebūtų daroma jokia žala.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)