Ar Antarktida taps rietenų dėl energetinių išteklių objektu? (1)
Senkant pasaulinėms energetinių išteklių atsargoms tarptautinės bendruomenės žvilgsnis vis dažniau krypsta į nutolusias vietoves, kuriose šių žaliavų gavyba iki šiol atrodė sunkiai galima. Jokia paslaptis, kad jau vyksta Arktyje slūgsančių energetinių išteklių žvalgyba. Atrodo, kad gelmių turtų paieška pamažu įsibėgėja ir Antarktidoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Todėl nieko nuostabaus, kad įvairios valstybės vis aktyviau įsitraukia į naftos žvalgybą piečiausio žemyno prieigose. Remiantis šių metų sausį pasirodžiusiais pranešimais, Rusija metų pradžioje į Vedelio jūrą išsiuntė geologų grupę, kuri iki šių metų pabaigos turėtų atlikti naftos telkinių žvalgybą jūros dugne. Šių metų liepą Norvegija pareiškė ketinanti siekti leidimo 100 kvadratinių kilometrų padidinti naftos žvalgybos ir gavybos darbų plotą šalia jai priklausančios Buvjė salos Skotijos jūroje. Taip Norvegija siekia leidimo vykdyti naftos gavybą Antarktidos kontinentinio šelfo pašonėje.
Kitąmet Pietų Korėja žada pradėti savo Antarktidos tyrimų stoties statybas. 400 kv. metrų ploto stotis turėtų išdygti Roso jūroje esančioje Kraisčerčo saloje, t. y. vos už 300 km nuo Naujajai Zelandijai priklausančios Skoto tyrimų bazės. Pasak naujienų agentūros „Ria Novosti“ apžvalgininkų, šis Pietų Korėjos žingsnis ilgainiui gali turėti įtakos piečiausiame žemyne bei jo šelfe, kaip manoma, slūgsančių naftos telkinių dalyboms. Remiantis Naujosios Zelandijos naujienų portalu www.stuff.co.nz, pretenzijų į Antarktidoje glūdinčius naftos išteklius jau turi arba greitu metu tokias pretenzijas gali pareikšti Naujoji Zelandija, Australija, Didžioji Britanija, JAV, Norvegija, Prancūzija, Argentina, Čilė, Kinija ir kelios kitos valstybės.
Taigi tarp tarptautinės bendruomenės narių vis ryškesnis susidomėjimas Antarktidos šelfe ir galbūt pačiame žemyne glūdinčiais naftos ištekliais. Politinės diskusijos dėl Antarktidos ateities ir energetinių resursų žvalgytuvės šioje erdvėje taip pat vis aktyvesnės. Vis dėlto mažai tikėtina, kad šie procesai greitu metu galėtų peraugti į tarpvalstybines rietenas dėl Antarktidos ir jos gelmių turtų dalybų. Tai lemia kelios priežastys.
Viena vertus, šį žemyną ir jo kontinentinį šelfą nuo įvairių valstybių ekonominių ir energetinių interesų saugo 1959 m. pasirašyta ir 1961 m. birželio 23 d. įsigaliojusi Antarktidos sutartis. Pagal šią sutartį Antarktida nepriklauso jokiai šaliai ir negali būti naudojama kariniams tikslams. Remiantis 1998 m. sausio 14 d. įsigaliojusiu sutarties Madrido protokolu, šios erdvės tyrinėjimui taikomi griežti apribojimai, o pramoninė gamtos išteklių gavyba čia uždrausta iki 2048 metų. Todėl energetinių išteklių žvalgybos ir gavybos Antarktidos kontinentiniame šelfe ir pačiame žemyne klausimas – pirmiausia politinė korta. Ja pretenzijų į Antarktidos energetinius išteklius turinčios valstybės gali naudotis tarptautinėje arenoje siekdamos savo politinių tikslų. Tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurios valstybės jau dabar deklaruoja norą vis aktyviau dalyvauti Antarktidos tyrinėjimuose, o ilgainiui – ir šio žemyno bei jo gelmių turtų dalybose.
Be šio dar beveik 40 metų galiosiančio teisinio barjero, būtina paminėti energetinių išteklių gavybai piečiausiame žemyne nepalankias gamtos sąlygas ir itin dideles naftos gavybos sąnaudas. Jokia paslaptis, kad tobulėjančios energetinių išteklių žvalgybos ir gavybos technologijos jau dabar leidžia daryti gręžinius atšiauriausiomis sąlygomis. Vienas iš pavyzdžių, patvirtinančių šį teiginį, – prieš kelias savaites paviešinti naftos gavybos giganto „Royal Dutch Shell“ ketinimai pradėti aktyvią naftos telkinių žvalgybą Boforto jūroje prie Aliaskos krantų. Vis dėlto būtina pabrėžti, kad Antarktidoje oro sąlygos itin atšiaurios (žiemą oro temperatūra šiame žemyne vietomis gali nukristi iki –80 °C ir žemiau), be to, nemaža dalis energetinių išteklių slūgso po storu ledo sluoksniu.
Pasak naujienų portalo www.sciencedaily.com apžvalgininkų, išgauti naftą Antarktidoje apsimokėtų tik tuo atveju, jei jos kaina tarptautinėje rinkoje būtų ne mažesnė kaip 200 JAV dolerių už barelį, kitaip sakant, jei nafta būtų beveik dvigubai brangesnė nei šiandien. Todėl tikėtina, kad įvairių valstybių ambicijas ruoštis naftos gavybai Antarktidoje dar ilgai stabdys ir gerokai per didelės šių išteklių gavybos sąnaudos.
Galiausiai, kalbant apie naftos gavybos plėtrą Antarktidos šelfe ir galbūt pačiame žemyne nederėtų pamiršti ir galimų įvairių valstybių politinių ambicijų. Pavyzdžiu galima pateikti šių metų kovo 9 d. nuskambėjusį griežtą Australijos parlamento nario Tony Burke pareiškimą. Tąkart politikas pabrėžė, kad Australija, siekianti 42 proc. Antarktidos teritorijos pripažinimo jos nuosavybe, „visomis išgalėmis priešinsis ketinimams pradėti gamtos išteklių gavybą piečiausiame žemyne“. Jo teigimu, šis žemynas ir jo turtai turėtų būti išsaugoti ateities kartoms. Tokią Australijos parlamento nario poziciją, remiantis naujienų portalu www.stuff.co.nz, palaiko Naujoji Zelandija, Prancūzija ir kelios kitos Antarktidos sutarties valstybės. Todėl neatmestina, kad ilgainiui nykstant kitoms kliūtims, trukdančioms naftos ir kitų energetinių išteklių gavybos plėtrai Antarktidoje, išgauti šiuos resursus piečiausiame žemyne ir toliau bus draudžiama dėl kategoriškos Australijos ir kai kurių kitų valstybių pozicijos šiuo klausimu.
Taigi įvairių valstybių susidomėjimas Antarktidos kontinentinio šelfo ir galbūt paties piečiausio žemyno gelmėse slūgsančiais naftos ištekliais – ilgalaikė investicija, galinti padėti pelnyti įvairių dividendų. Sidnėjuje įsikūrusio Lowy tarptautinės politikos instituto (LowyInstitute for International Policy) ekspertų teigimu, išžvalgytos piečiausio žemyno naftos ir kitų gamtos išteklių atsargos ilgainiui taptų svarbiu veiksniu Antarktidos teritorijos dalybų procese. Be to, sudarius Antarktidos gelmių turtų žemėlapį, piečiausią žemyną nacionaliniam saugumui svarbiu objektu laikančioms Australijai ir Naujajai Zelandijai būtų lengviau įgyvendinti savo strateginę politiką ir t. t. Tad vis aktyvesnė naftos žvalgyba Antarktidos šelfe – pirmiausia politinio turinio procesas, tiesioginės ekonominės naudos galintis duoti nebent ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl Antarktidos šelfo ir galbūt paties žemyno gelmėse slūgsantys naftos klodai vargu ar greitu metu galėtų tapti aktyvių tarpvalstybinių rietenų dėl šių energijos išteklių kontrolės objektu.
