Keisčiausi Rusijos kosmonautų prietarai (14)
Sovietų sąjungos ir vėliau Rusijos kosmonautai yra be galo prietaringi žmonės. Ir jų prietarai yra iš tiesų keisti – pavyzdžiui, nusišlapinti ant autobuso ar įspirti į užpakalį draugui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kosmoso prietarų“ pradininkas buvo žymusis konstruktorius Sergejus Koroliovas. Tiksliai žinoma, kad jis nemėgo raketų startų pirmadieniais ir visuomet perkeldavo datą, jeigu ji išpuldavo būtent šią savaitės dieną. Kodėl taip buvo – nežinia. Kosminiai laivai Sovietų sąjungoje nekildavo pirmus trejus kosminės eros metus. Vėliau raketos pradėjo kilti ir pirmadieniais – tuomet įvyko 11 avarijų. Nuo 1965 metų pirmadieniai sovietų, o dabar Rusijos kosmonautikoje yra bemaž oficiali „nestartinė“ diena, rašo newsru.com.
Baikonūro kosmodrome yra ir „nesėkmingų datų“. Raketos startas niekada neskiriamas spalio 24 dieną. Šią dieną pakilimo aikštelėse apskritai neužsiimama jokia rimta veikla. 1960 metų spalio 24 dieną Baikonūro pakilimo aikštelėje sprogo raketa-nešėja MBR R-16, žuvo dešimtys žmonių. O 1963 metų spalio 24 dieną pakilimo aikštelėje užsiliepsnojo raketa R-9A, sudegė aštuoni žmonės.
Kitas garsiojo konstruktoriaus prietaisas buvo „sėkmingas“ operatorius, kuris visuomet paspausdavo mygtuką „start“ – tais laikais tai buvo kapitonas Smirnickis. Be jo pagalbos nekilo nė viena raketa. Netgi kuomet kapitoną kamavo egzema, jis vis tiek spausdavo mygtuką, nes S. Koroliovas manė, kad šio žmogaus „lengva ranka“.
S. Koroliovas paleidimo metu kuo griežčiausiai draudė vienam iš savo konstruktorių būti starto aikštelėje, nes kadaise jo budėjimo metu įvyko kažkokia nelaimė.
Kosmonautai nedalina autografų iki savo pirmojo skrydžio. Kai kurie jų iš principo vengia pasirašinėti juodais rašikliais. Tačiau visas ekipažas būtinai pasirašo ant degtinės butelio, kuris išgeriamas jau nusileidus ant žemės, Kazachijos stepėje, po sėkmingo nusileidimo.
Kosmonautai su malonumu palieka savo autografus ir ant viešbučio, kuriame nakvoja prieš pakilimą, durų. Kategoriškai draudžiama šiuos parašus trinti ar uždažyti.
Sako, kad dėl prietarų buvo bijomasi į kosmosą siųsti Valentiną Tereškovą – visi prisiminė seną jūrininkų prietarą apie moterį laive. Tačiau sovietų valdžia nebuvo prietaringa. 1963 metais, tarptautinės moterų konferencijos Maskvoje išvakarėse, buvo nuspręsta, kad į kosmosą turi skristi būtent moteris.
Į kosmosą ilgai nebuvo skraidinami ūsuočiai. Ūsuotojo Viktoro Žolobovo skrydžio metu įvyko tam tikrų nesklandumų, dėl kurių programą teko nutraukti anksčiau nei planuota. Jokio kosminio laivo skrydžio kosmonautai niekada nevadina „paskutiniu“ - šis žodis keičiamas „kraštiniu“ arba „baigiamuoju“. Taip pat kosmonautai niekada neatsisveikina su juos lydinčiais asmenimis. Plesecko kosmodrome prieš raketos-nešėjos startą ant jos būtinai užrašoma „Tania“. Sako, kad tokio prietaro autorius yra kažkoks karininkas, įsimylėjęs panelę, vardu Tania. Kartą, kai buvo užmiršta šį laimingą vardą užrašyti, raketa prieš startą sprogo. Prieš pakilimą kosmonautai būtinai žiūri filmą „Baltoji dykumos saulė“. Į kosminį laivą tradiciškai imama pelyno šakelė, nes ji ilgiau nei kiti augalai išsaugo savo kvapą ir primena apie Žemę, o startiniame komplekse kosmonautus įprasta palydėti su daina „Žemė iliuminatoriuje“.Kosmonautams įprasta nusišlapinti ant autobuso, vežančio į starto aikštelę, rato. Po to kosmonautų skafandras būna aklinai užsegamas ir kita galimybė nusilengvinti atsiranda tik po kelių valandų, jau esant nesvarumo būsenoje. Šis ritualas atsirado dar Jurijaus Gagarino laikais ir išliko iki šių dienų. Kiti mano, kad šios tradicijos pradininkas yra pats S. Koroliovas, kuris būtinai „palaistydavo“ raketą prieš startą.
Pabaigai: prieš startą viršininkas draugiškai įspiria į kilsiančio kosmonauto užpakalį.
O štai su 13 diena Rusijos kosmonautikoje nėra siejami jokie ypatingi prietarai. Be abejo, nedaug kam ši diena patinka, tačiau šioje šalyje pamišimo dėl „penktadienio 13 dienos“ tikrai nėra. Tiesa, NASA šios dienos labai nemėgsta – ir nemalonių incidentų jau būta. Pavyzdžiui, žymusis „Apollo-13“ link mėnulio išskrido balandžio 11 dieną, o balandžio 13 dieną kosminiame laive įvyko sprogimas – sprogo viena iš deguonies cisternų.