Ar žmonės pajėgūs sukelti žemės drebėjimus? Pajėgūs. Ir dar kaip. Sunku patikėti, tačiau 2008 m. Sičiuanio provincijoje, Kinijoje įvykęs net 7,9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, kuris nusinešė maždaug 80 tūkst. žmonių gyvybių, buvo sukeltas būtent Homo sapiens.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Žmogaus sukeliamus žemės drebėjimus studijuojantis Kolumbijos universiteto (JAV) seismologas Kristijanas Klozė (Christian Klose) tvirtina, jog per pastaruosius 160 metų žmonės gimtojoje planetoje sukėlė mažiausiai 200 žemės drebėjimų, kurių galingumas siekė mažiausiai 4,5 balo pagal Richterio skalę. Žmonės drebėjimus sukelia, nes ieškodami ir mėgindami išgauti naudingųjų iškasenų (dujų, naftos, mineralų) kasasi į žemės gelmes, stato gigantiškas užtvankas ir užsiiminėja panašiais dalykais.
Didžiausią ir žinomiausią žmogaus sukeltą žemės drebėjimą 2008 m. Sičiuanio provincijoje, Kinijoje išprovokavo milžiniška Zipingpu užtvanka. Zipingpu damba iki katastrofos atlaikydavo maždaug 1,2 kubinių kilometrų vandens. Jo svoris sukėlė oficialiai galingiausiu istorijoje laikomą žmogaus sukeltą žemės drebėjimą. 7,9 balo. 80 tūkst. žuvusiųjų.
Bėda – ne dambos sienų tvirtume. Sienos 320 mln. tonų vandens slėgį atlaikė nepriekaištingai. Tačiau tokio žmogaus rankų darbo tvenkinio neatlaikė Žemės gelmės. 320 mln. tonų vandens slėgis buvo kritinis po juo slūgsojusiam sprūdžiu vadinamam geologiniam dariniui.
„Jei pirštu spausite vertikaliai atremtos popierinės lėkštutės viršų, ji pradės lenktis, - pasakoja K. Klozė. – Tas pats įvyko ir su Žemės plutos tektoninėmis plokštėmis.“
Pražūtingas žemės drebėjimas įvyko praėjus dvejiems metams po Zipingpu užtvankos atidarymo. Jo epicentras buvo vos už 5 km nuo gigantiškojo statinio.
Bazelio miesto (Šveicarija) administracija nusprendė tučtuojau uždaryti miesto geoterminę jėgainę, kai 2006 m. čia kilo 3,4 balo žemės drebėjimas. Norint naudotis geotermine energija, tenka ištisus kilometrus gręžtis į Žemės gelmes ir ieškoti geoterminės energijos šaltinio – garų.
Geologijos inžinieriai regionuose, kur vandens nėra daug (pavyzdžiui, Bazelyje) gręžinius kartais gręžia vadinamojo hidraulinio laužymo (angl. – „hydraulic fracturing“, „fracking“) būdu: siekiant suformuoti požeminius plyšius, į gelmes per jėgą pumpuojamas vanduo.
Tokia geologinės inžinerijos priemonė kartais sukelia nežymius žemės virpesius. Tačiau didžiulės žalos galima pridaryti tuomet, kai pumpuojamo vandens perteklius užtvindo natūraliai egzistuojančius plyšius tarp požeminių uolų ir jas išjudina. Tokiu būdu kasybos sukelti žemės drebėjimai yra dažniausi – tokių suskaičiuota 137 (užtvankų sukeltų žemės drebėjimų – 76).
1989 m. 5,6 balo žemės drebėjimas smogė Njukastlo miestui Australijoje. Galingus žemės virpesius sukėlė anglies kasybos pramonės įmonė. Šachtose buvo kasami milijonai tonų anglių. Toks svorio pokytis taipogi paveikė regiono geologinę struktūrą, tačiau žemės drebėjimą išprovokavo anglies kasybos metu aptiktas ir, kad neapsemtų šachtų, lauk pumpuotas vanduo.
K. Klozės vertinimu, kartu su viena tona anglies iš po žemių buvo išpumpuojama po 4,3 tonos vandens. Milžiniškas išpumpuoto požeminio vandens kiekio pokytis dramatiškai paveikė gelmių stabilumą. Anot K. Klozės, kilęs žemės drebėjimas pridarė nuostolių už 3,5 mlrd. JAV dolerių – maždaug tiek pinigų buvo uždirbta per visą daugiau kaip 200 metų siekusią šios anglies kasyklos istoriją.
Pamenate šių metų birželį publikuotą rašinį apie mistinį „tektoninį ginklą“, kuriuo neva disponuoja galingiausios pasaulio valstybės? Rusijos Žemės drebėjimų prognozavimo ekspertų tarybos pirmininkas, geofizikos profesorius Vladimiras Kosobokovas įsitikinęs, jog sukelti, pavyzdžiui, 2010 m. Haitį nusiaubusį žemės drebėjimą, reikėtų susprogdinti didesnės nei 1 megatonos galingumo branduolinį užtaisą.
Ką tik įsitikinome, kad galingus žemės drebėjimus sukelti galima ne tik sprogimais. Tiesa, sąmokslo teorijoms čia ne vieta. Mat, kaip atkreipia dėmesį V. Kosobokovas, „akivaizdu, jog net ir turint „tektoninį ginklą“, yra neįmanoma iš anksto nuspėti, kurion pusėn ir kokiu galingumu jis „iššaus“.
Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com