Sukurta lengviausia medžiaga pasaulyje (1)
Tyrėjų komanda iš Kalifornijos universiteto Irvine, Hjuso tyrimų laboratorijų ir Kalifornijos technologijos instituto (JAV) sukūrė lengviausią medžiagą pasaulyje – ji net 100 kartų lengvesnė už polistirolą. Mokslininkų rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl savo unikalios korytos mikrogardelinės struktūros naujoji medžiaga verčia iš naujo nustatyti lengvųjų medžiagų ribas. Tyrėjamas pavyko sukonstruoti darinį, kurio net 99.99 procento sudaro oras. Likusieji 0.01 procento – nanometrinio, mikrometrinio ir milimetrinio mastelio kietasis kūnas. „Visas įdomumas yra tai, kad sukurtoji gardelė sudaryta iš tarpusavyje sujungtų tuščių vamzdelių, kurių sienelių storis tūkstantį kartų plonesnis už žmogaus plauką“, – pasakoja pagrindinis straipsnio autorius Tobiasas Šaedleris (Tobias Schaedler) iš Hjuso tyrimų laboratorijų.
Vidinė medžiagos architektūra užtikrina iki šiol neregėtą mechaninį metalo elgesį. Paminėtinas ir visiškas atsikūrimas po daugiau nei 50 procentų siekiančio suspaudimo bei neįtikėtinai didelė energijos absorbcija.
„Paprastai kuomet medžiagos matmenys pasiekia nanomastelį, jos tampa tvirtesnės, – teigia Kalifornijos universiteto Irvine aerokosminės inžinerijos specialistas Lorencas Valdevitas (Lorenzo Valdevit). – Jeigu šią savybę pavyksta suderinti su mikrogardeline architektūra, tuomet turime unikalią akytos struktūros medžiagą“.
Naujoji medžiaga galėtų būti panaudota gaminant baterijų elektrodus bei akustinės, virpesių ir smūginės energijos sugėrimui.
„Modernūs pastatai, kokiais savo laiku buvo Eifelio bokštas arba Aukso vartų tiltas, dėl savo architektūrinių sprendimų yra neįtikėtinai lengvi ir efektyvūs, – kolegoms pritaria architektūrinių medžiagų grupės vadovas Viljamas Karteris (Williams Carter). – Mes sukeliame tikrą perversmą lengvųjų medžiagų srityje, nes šią koncepciją pritaikome nano ir mikropasauliuose“.
