Sėkmingai išskraidintas NASA marsaeigis mėgins įveikti Raudonosios planetos prakeiksmą (Video)  (4)

NASA šeštadienį paleido iki šiol galingiausią ir moderniausią kibernetinį ratuotą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC. Vieną toną sveriantis atominio reaktoriaus varomas šešiaratis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos sėkmingai pakilo 10:02 val. vietos laiku (17:02 val. Lietuvos laiku).


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.

Marsaeigis, taip pat vadinamas Marso moksline laboratorija, į Raudonąją planetą turėtų atvykti rugpjūčio 6 dienos rytą. Jei kitų metų rugpjūtį jam pavyks saugiai nusileisti ant Marso paviršiaus, robotas išžvalgys Raudonosios planetos dirvožemius ir uolienas, ieškodamas kokių nors požymių, kad dabar ar praeityje galėjo egzistuoti gyvybė. Taip pat „Curiosity“ gali atsiųsti duomenų apie aplinkos sąlygas ir spinduliuotės lygį, padėsiančių NASA planuoti žmonių kelionę į ketvirtąją planetą nuo Saulės.

Jo kelionės tikslas – gili pusiaujo žemuma, vadinama Gale krateriu, kurioje yra centrinis kalnas, virš apačioje esančios lygumos iškilęs 5 kilometrus. Pats krateris yra nedidelėje pakilumoje, todėl mokslininkai tikisi, jeigu kadaise Marse buvo vandens telkinių, vienas toks galėjo būti čia ir palikti gyvybės pėdsakų.

Raketos „Atlas“ skrydis truko maždaug tris ketvirčius valandos. Tuomet, kai pakeliui į Raudonąją planetą buvo paleistas kapsulėje esantis marsaeigis, ji judėjo 10 kilometrų per sekundę greičiu.

Krateris kaip nusileidimo vieta pasirinktas pagal palydovų nuotraukose esančią informaciją, leidžiančią manyti, jog jo paviršiaus sąlygos kada nors galėjo būti pakankamai palankios mikroorganizmams egzistuoti.

Visureigio automobilio dydžio marsaeigis aprūpintas kibernetiniu manipuliatoriumi, grąžtu ir dešimties mokslinių prietaisų rinkiniu, kuriame yra dvi spalvoto vaizdo kameros, lazeris, padėsiantis pasirinkti mokslininkus dominančias uolienas, jų analizės įrankiai.

„Tai Marsą (tyrinėjančių) mokslininkų svajonių mašina“, – komentavo Ashwinas Vasavada iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos.

„Mes iš esmės skaitome Marso aplinkos raidos istoriją“, – sakė Johnas Grotzingeris, Marso mokslinės laboratorijos Kalifornijos technologijos institute projekto mokslininkas.

„Pradedame nuo apačios, kur slūgso molis, tada tiriame sulfatus, pereiname aukščiau, dar iki kalvos viršaus, imamės uolienų, kurios, mūsų nuomone, susidarė jau be vandens sausesnėmis aplinkos sąlygomis Marse“, – aiškino jis.

Numatoma, jog 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės misija tęsis mažiausiai dvejus Žemės metus. Tiesa, „Curiosity“ aprūpintas plutonio baterijomis, taigi energijos riedėti jam pakaktų ilgiau nei dešimtmetį – NASA tikisi, jog „Curiosity“, kaip ir kiti Marso aparatai, gyvuos ilgiau negu numatyta.

Jei pasiseks, NASA zondas galbūt įveiks vadinamąjį „Marso prakeiksmą.“ Nors kosmoso tyrėjai apie „prakeiksmus“ ir apskritai prietarus kalba labai atsargiai ir nedaug, per pusšimtį metų, kai žmonija bando siųsti zondus į Raudonąją planetą, iš 39-ių Marso misijų du trečdaliai baigėsi nesėkmingai. Kai kurie iš kosminių įrenginių nukrito atgal į Žemę, kiti suiro pakeliui į Marsą. Vienas Sovietų Sąjungos zondas vos pakilęs sprogo, o kitas besileisdamas sudegė Marso atmosferoje.

Vargu ar bereikia priminti, jog naujausias rusų zondas „Fobos-Grunt“, sukurtas kelionei į Marso palydovą Fobą, pakilęs įstrigo žemės orbitoje, ir inžinieriams iki šiol nėra aišku, kaip su šia problema susidoroti.

„Taip, Marsas gali sutrikdyti mūsų planus. – sakė Peteris Theisingeris, NASA zondo programos vadovas, – Akimirkos, kai zondas patenka į Marso atmosferą ir joje leidžiasi ar kai bandome jį patupdyti ant Marso paviršiaus, tikrai priverčia nervintis dėl įtampos. Marsas – pavojinga aplinka.“

NASA tyrimai Marse prasidėjo 1976 metais, kai ant Raudonosios planetos buvo nuleistas zondas „Viking“. Didelį indėlį šioje srityje įnešė du identiški marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, kurie pradėjo tyrinėti Marso paviršių 2004 metais.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)