Kartas nuo karto pasirodo straipsniai, primenantys apie vienos ar kitos šalies užmojus užkariauti kosmosą – štai vieni išsilaipins Marse, kiti Mėnulyje, o treti, neliūdėkite, galėsite pabūti kosminiais turistais. Žinoma, tai žadina vaizduotę ir niekas negali pasakyti ką ateinantis šimtmetis mums pateiks, bet galim prisiminti pastarąjį. Apačioje pamatysite dešimt kosminių laivų koncepcijų, kuriems taip ir nebuvo lemta užkariauti kosmoso.

Von Brauno kosminis keltas

Verneris Von Braunas, vokiečių kilmės kosminių laivų inžinierius ir architektas, kuris suprojektavo V-2 raketą ir Saturn V paleidimo sistemą, leidusią amerikiečiams įžengti į Mėnulį, visą gyvenimą svajojo apie kosminius laivus.

Svarbiausias jo projektas buvo trijų pakopų kosminis keltas. 1952 metais Collier žurnalas jo piešinį išspausdino ant viršelio su antrašte: „Žmogus greitai užkariaus kosmosą“

Prabėgo daugiau nei pusė amžiaus, bet užkariauti kosmoso dar niekam nepavyko, o Von Brauno kosminis keltas taip ir neišvydo dienos šviesos.

Projektas Orion

Kai tik buvo išbandytos pirmosios atominės bombos, inžinieriai susimąstė, kaip būtų galima jų sprogstamąją galią pritaikyti kosminiams laivams?

Kosminis laivas Orion turėjo būti varomas mažomis atominėmis bombomis, leidžiamomis iš laivo galo. O jų sprogstamoji galia turėjo laivą iškelti į orbitą.

Bijodama viešųjų ryšių ir atsižvelgdama į sutartį, iš dalies uždraudusią branduolinius bandymus, NASA 1960 metais projektą uždarė. Kosminis laivas Orion niekada nebuvo išbandytas. Vis dėlto, šiomis dienomis kai kurie mokslininkai vėl panoro atgaivinti branduolinių kosminių laivų koncepciją.

Elektrinis Marso erdvėlaivis

Iš pirmo žvilgsnio šis erdvėlaivis gali pasirodyti panašus į vaikišką aitvarą, bet iš tiesų tai tik jo koncepcijos dalis.

Erdvėlaivis, sveriantis 360 tonų, turėjo būti varomas elektra, kurią tiektų 40 megavatų branduolinė elektrinė. Jis turėjo saugiai nugabenti trijų žmonių įgulą į Marsą ir pargabenti atgalios per 500 dienų.

Be to, kaip buvo svajota 1960 metais, šis erdvėlaivis neturėjo skleisti jokios radiacijos.

TMK

Pavadintas Тяжелый Межпланетный Корабль (arba sunkusis tarpplanetinis kosminis laivas) TMK turėjo pralenkti amerikiečius, pirmuosius išsilaipinusius Mėnulyje ir nuskraidinti mažą sovietų įgulą į Marsą arba Venerą. Įgula nebūtų galėjusi išsilaipinti paviršiuje, bet būtų galėjusi nuleisti kelis zondus per savo trejų metų kelionę.

Projektas nutruko staiga, nes N1 raketa, kuri buvo suprojektuota, kaip atsakas į Von Brauno Saturn V raketą, taip ir nebuvo paruošta saugiam skrydžiui.

Kosmoso kolonijos

1970 metais kosminių kelionių vizionieriai pradėjo mąstyti apie žmonių apgyvendinimą kosmose – ir tai pasak jų, turėjo įvykti jau netolimoje ateityje.

Fizikas Gerardas O’Neillas, dirbęs kartu su NASA ir Stanfordo universitetu, parengė kosminio kvartalo, galinčio apgyvendinti 10 000 žmonių, studiją.

Deja, kosmoso taip niekas ir nekolonizavo, bet kai kurias jų idėjas galime išvysti to laikmečio amerikietiškame filmuke the Jetsons.

X-20 Dyna-Soar

Kas tai – šnipinėjimo lėktuvas, radarų neaptinkamas (stealth) bombonešis ar kosminis laivas? Ogi visi trys viename.

Suprojektuotas karinių Amerikos oro pajėgų, X-20 Dyna-Soar buvo vienas pirmųjų daugkartinio naudojimo kosminių laivų. Jo paskirtis – naikinti priešo palydovus, dalyvauti šnipinėjimo misijose ir bombarduoti taikinius iš didelio aukščio.

Programa, kuri tesėsi nuo 1957 iki 1963 ir atsiėjo 660 milijonų dolerių, buvo atšaukta prieš pat jos pabaigą – mat suabejota jo variklio saugumu ir dėl užsibrėžtų tikslų stokos.

Nepaisant to, šia koncepcija pasinaudojo kosminio šatlo projektuotojai bei kai kurios šių dienų komercinės įmonės (Virgin Galactic, XCOR).

Buran šatlas

Kai NASA suprojektavo savo 100 tonų sveriantį kosminį šatlą, Sovietų Sąjunga kūrė įtartinai panašų daugkartinio naudojimo kosminį laivą Buran.

Priešingai nei JAV kosminis šatlas, kuris pakilimo metu naudojo savo variklius, Buran turėjo iškelti raketa Energia. Buran prototipas 1988 metais per 206 minutes du kartus apskriejo aplink Žemę.

Vis dėlto 1993 metais Rusija šį projektą atšaukė. 2002 metais dėl blogos priežiūros Buran prototipas buvo nepataisomai sugadintas įgriuvus angaro luboms. 2008 metais neveikiantis jo modelis buvo eksponuojamas Vokietijos technikos muziejuje Speyeryje.

X-33 (Venture Star)

Beveik 70 pėdų ilgio, X-33 (arba Venture Star) buvo suprojektuotas Lockheed-Martin korporacijos norint iškelti žmones į kosmosą nenaudojant raketų. Lockheed-Martin taip pat įsivaizdavo, kad tai bus pirmas komercinis laivas, gabensiantis turistus į kosmosą.

Vienas modelis buvo beveik baigtas, kai NASA 2001 metais atšaukė jo gamybą; buvo nuspręsta, kad be kitų techninių problemų, jis per daug sunkus ir nestabilus.

X-33 nebuvo pamirštas, nes... neužilgo jo koncepcija buvo panaudota serialo Star Trek: Enterprise įžanginiuose titruose.

X-38

X-38 kaip ir šios serijos pirmtakai buvo suprojektuotas žmonių kėlimui į kosmosą, tik šį kartą NASA jį norėjo panaudoti kaip Tarptautinės Kosminės Stoties gelbėjimosi „valtį“.

Visiškai įrengtas, su medicinine įranga ir parašiutais, ši gelbėjimosi „valtis“ iš TKS į Žemę galėjo gražinti septynis astronautus, tuo tarpu rusų kosminis laivas Soyuz galėjo gražinti tik tris.

Dėl sumažinto biudžeto, nespėjus baigti nei vieno kosminio įrenginio, 2002 metais programa buvo uždaryta.

Antimedžiaga varomas Marso erdvėlaivis

Kadangi kosminis šatlas išėjo į pensiją, o NASA ruošiasi tolimesniems skrydžiams į Menulį, Marsą ir už jo ribų, rengiama nauja kosminio laivo koncepcija.

Vienam tokiam antimaterija varomam erdvėlaiviui užtektų žiupsnelio antimaterijos, kad jis galėtų nugabenti ir pargabenti astronautus iš Marso per 45 dienas. Bet nors ir atrodo, kad būtų sunaudota nedaug kuro, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis jo gamyba užtruktų metų metus ir kainuotų 100 trilijonų dolerių.

Be to, kol kas nėra jokio saugaus būdo antimaterijai laikyti, o jai susidūrus su įprasta materija, susidarytų įgulai pavojingi gama spinduliai.

Vis dėlto, jei inžinieriai išspręs šias problemas, 1952 metų Collier žurnalo antraštė apie kosmoso užkariavimą gali virsti realybe.

Komentarai (6)