Skrendant per geomagnetinę audrą (Video)  (0)

Astronauto Dono Petito (Don Pettit), Tarptautinės kosminės stoties inžinieriaus, teigimu, tai – dar įspūdingesnis reginys, o stočiai įskridus į pačią pašvaistę, jausmas toks, kad stotis sumažėjo ir atsidūrė neoninės lempos viduje.

Žėrinti žalia ir raudona, kibirkščiuojanti ir hipnotizuojanti šviesa nakties danguje. Pašvaistės yra tikras stebuklas, o dangaus stebėtojai teigia, kad tai – didingiausias šviesų šou Žemėje. Tačiau kaip pašvaistės atrodo žiūrint ne iš Žemės, o iš kosmoso?

Pašvaistės atsiranda dėl Saulės aktyvumo. Saulės vėjo - įelektrintų dalelių - gūsiai atsimuša į Žemės apsauginį apvalkalą – magnetinį lauką, ir yra jo nukreipiami į polius, kur, pakliuvusios į atmosferą, ima švytėti. Tai panašus reiškinys, koks vyksta spalvoto televizoriaus kineskope, kur elektronai sužadina liuminescencinę medžiagą. Taip susiformuoja du pašvaisčių ovalai: vienas – virš Šiaurinio poliaus, kitas – virš Pietinio.

Kartais, kai Saulės aktyvumas yra labai didelis, ovalai ima plėstis, ir kosminė stotis gali įskrieti tiesiai į pašvaistę.

Taip ir įvyko 2012 metų sausio pabaigoje, kai saulės blyksnių seka sukėlė tikrą šviesos šou, kurį ir nufilmavo Donas Petitas. Įraše užfiksuotos įvairios pašvaistės spalvos: raudona, žalia, daug violetinių atspalvių. Šias spalvas lemia sužadintų atmosferos atomų, daugiausia deguonies ir azoto, spinduliavimas.

„Raudonos spalvos pašvaistės pasiekdavo 400 kilometrų virš Žemės aukštį“, sakė Petitas. „Kartais atrodydavo, kad galima pasilenkti ir ją paliesti. Žalios spalvos pašvaistės taip aukštai nepakildavo, ir mes skridome virš jos“.


Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)