Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

AlvydasR 2012-06-19 15:32
Dėl kitko, tai esminė mintis yra, kad mūsų visata nėra uždara. Materija gali į mūsų visata patekti "iš šalies" arba gali palikti mūsų visatą. Kitaip sakant mūsų visatoje materijos kiekis nėra konstanta. Jeigu tai yra tiesa, tai visatos plėtimas reiškia tik tiek, kad materijos į mūsų visatą patenka daugiau, negu kad mūsų visatą palieka. Štai dėl tos priežasties visata ir plečiasi, ir nėra jokios super duper juodosios energijos, kuri "susprogdins atomus iš vidaus"
rwc 2012-06-19 16:45
Jei kūnas judėjo tiese ir tik iš inercijos (neveikiamas jėgų), jis persinešė lygiai 100% erdvės. Čia ir ežiukui aišku. Kiek mazgų krokodilo žalumo turėjo, tiek ir tebeturi. Mat jis visuomet buvo ir bus tiek taške A, tiek taške B, kadangi tai yra vienas ir tas pats taškas kūno atskaitos sistemoje. Tik žiūrinčiam iš kitos atskaitos sistemos atrodo, kad A ir B skiriasi. Kad praėjo kažkiek laiko, irgi tik pašalinio stebėtojo iliuzija. O kūnui tai visiškai dzin, kad kažkas aplink jį stumdo menamas x,y,z,t,ą,ū,ž koordinačių ašis.
punktyras 2012-06-19 16:57
Mes esame pačiame matomos visatos centre. Kaip ir Saulė, kaip ir Andromeda, kaip ir tolimiausias matomas objektas yra jo matomos visatos centre.
_alvydas_ 2012-06-19 19:01
Galečiau deretis del priesingo teiginio, kad kunai yra tik erdves forma, ale joonizuota erdve, bet kas galetu buti tas arbitras tikrai zinantis kaip yra is tikro... Makro masteliu ir dabar sutinkama kad erdve juda/pleciasi, kitaip tolimi objektai jau senai butu virsije sviesos greiti. Belieka paziuret kaip tai vyksta visai salia. Minejau kaip galima ir kodel kitaip ne.
pekalzz 2012-06-19 21:10
Tada labai puiku. Beje, vienas klausimas - ar įmanoma, kad dabar mes judame (laiku, jeigu apskritai judame) lygiagrečiai su savo ateitim/praeitim (nesvarbu, kokia kryptim)? Gaila tik, kad ateitis ar praeitis nerodo veiksmo, rodo netikslų tašką kurioj nors laiko pusėje. O kad laikas egzistuoja, pateikiu vieną paprastą argumentą (jei tinka): Obuolys pūva.
AlvydasR 2012-06-20 08:35
Netinka. Procesai tikrai vyksta. Vieni vyksta greičiau, kiti lėčiau. Vienas iš jų pūvantis obuolys. O kur čia laikas? Parodyk man laiką. Jeigu teigi, kad egzistuoja, tai nufotografuok ir įdėk nuotrauką.
nondescript 2012-06-20 09:22
Laikas nėra materialus. Laikas yra viena iš materijos egzistavimo formų. Gali įsivaizduot tai kaip milžinišką OS per kurią paleidžiami visi visatos procesai. Pagal tokią logiką, gali sakyt, kad erdvė taip pat neegzistuoja. Išmesk visą materiją iš kubinio metro. Turėsi kubinį metrą erdvės kurios niekas nesudarys, bet dėl to ji neišnyks.
rwc 2012-06-20 11:51
reiškinius) nereiškia energijos tvermės pažeidimo? Jeigu veiksmas nebelygus atoveiksmiui, tai čia jau visai kitokia fizika.
_alvydas_ 2012-06-20 12:47
Tavo totaliai matematinis mastymas Tas turi ir pliusu ir minusu kaip kiekviena tradicija. Jei galvoti apie erdves judejima tau tabu, gali tai ipainioti i kitokias zodines israiskas. Bet karta minejai kad GPS matuoja sviesos greiti viena kryptim. Tas rodo visiska problemos nesupratima. Nubraizyk schema, irodyk ir as cia nebepostinsiu
pekalzz 2012-06-20 13:10
Na, kalbant apie procesus ir greičius, procesai priklauso nuo laiko, nes procesas be laiko apskritai nėra procesas. Pūvantis obuolys - procesas, regimas kartu su laiku (netiesiogiai, žinoma). Šiuo atveju nefotografuosiu supūvusio obuolio, nes tokio neturiu, tačiau tai lengvai pasiekiama buitinėm sąlygom O skirtingo spartumo procesai taip pat labai susiję su laiku. Ar 20, ar 50 km/h greičiu važiuojant anksčiau atvyktumei į tikslą už 100 km (taip pat, jei šis palyginimas tinka)? Taip nuo greičio priklauso laikas.
Myslius 2012-06-20 14:31
Na pats redshift'as ir yra energijos praradimas. Cia vienas is pagrindiniu klausimu kas yra tas scale faktorius. Energija reliatyvi, laikas reliatyvus, atstumas reliatyvus. Ir visu ju reliatyvus pokyciai yra vienodi. Galima sakyt jog besiplecianti erdve mazina energijos kieki visatoje. Apsukimas per laika gali buti gana logiskas. Na tik zinoma kiek tai atitinka realius stebejimus.
AlvydasR 2012-06-20 15:15
Laikas nėra materialus. Laikas yra viena iš materijos egzistavimo formų. Gali įsivaizduot tai kaip milžinišką OS per kurią paleidžiami visi visatos procesai. Pagal tokią logiką, gali sakyt, kad erdvė taip pat neegzistuoja. Išmesk visą materiją iš kvadratinio metro. Turėsi kvadratinį metrą erdvės kurios niekas nesudarys, bet dėl to ji neišnyks. ?????????? Kaip materijos egzistavimo forma gali būti ne materiali? Didesnio nusišnekėjimo dar negirdėjau. Sklisti bet kokiom bangom sklisti reikalinga terpė. Pvz. sklisti garsui reikalingas oras. Jeigu pašalinsi visą materiją liks eteris. Juo ir sklinda elektromagnetinės bangos. Jeigu jo nebūtų, jokia šviesa nesklistų ir nematytum jokių žvaigždžių... ----------------- Na, kalbant apie procesus ir greičius, procesai priklauso nuo laiko, nes procesas be laiko apskritai nėra procesas. Pūvantis obuolys - procesas, regimas kartu su laiku (netiesiogiai, žinoma). Šiuo atveju nefotografuosiu supūvusio obuolio, nes tokio neturiu, tačiau tai lengvai pasiekiama buitinėm sąlygom Smile O skirtingo spartumo procesai taip pat labai susiję su laiku. Ar 20, ar 50 km/h greičiu važiuojant anksčiau atvyktumei į tikslą už 100 km (taip pat, jei šis palyginimas tinka)? Taip nuo greičio priklauso laikas. Nufotografuok laiką o ne obuolį. Tam kad nustatytum, kiek trunka vienas procesas, būtinai turi naudoti kita. Pvz. žiūri, kiek pajudėjo laikrodžio rodyklė ar pan. Laikas yra tik santykinis dydis palyginant procesus ir kaipo toks atskirai neegzistuoja.
vvv2 2012-06-20 15:31
_alvydas_ 2012-06-20 15:32
Erdve plecasi = atskiri jos taskai tolsta viens nuo kito = jei prisirisi prie vieno tasko, tai kitas erdves taskas juda tavo atzvilgiu. Cia labiau su astronomais reiktu, bet gi buvo diskusijose mineta, kad tolimi objektai virsija sviesos greiti musu atzvilgiu (Arta postai, jei teisingai pamenu), bet ne savo lokalios erdves. Bet tai ne esme, nes tai interpretacijos labiau. Reiktu pirma aptarti ka kas supranta zodziu "erdve". But gerai pirma issiaiskinti kas realiai buvo matuota su sviesos greiciu. Neprosal butu dar syki Gezari paskaityt kur aiskiai surasyta kas matuota buvo, o kas priimta kaip dogma. Nusibodo dangstymasis GPS. Ziuresim ka rwc sugebes irodyti. Bet diskusijai apie ta GPS reik detalaus brezinuko, nes zodzius gali kiekvienas pasiinterpretuoti pagal savo vaizduote, kas neatitiks ka kitas turi omeny. Del pacio straipsnio: laikas tik santikis, jei abu procesai leteja vienodai ka ismatuosi. Bet vistik yra viena is galimybiu, kad retejant erdvei mazes sviesos greitis, dar gali buti ir kondensacijos procesu: dides nestabiliu daleliu gyvenimo laikas kol galiausiai jos virs stabiliom, (beje kaip toki reiskini kaip kondensacija galima butu numatyti mastant vien geometriskai ??) kas papildys medziagos kieki Visatoje, tarkim tamsiosios energijos saskaita. Galbut tai issauks atgalini susitraukima.
pekalzz 2012-06-20 19:01
Na, iš pradžių buvo tvirtinama, kad laiko nėra, o dabar lyg ir pradeda atsirasti Dabar tiksliausia sakyti, jog obuolio pūvimas (kad ir) - procesas, kurio trukmei (argi trukmė nėra susijusi su laiku?) naudojamas laikas (ir matuojamas). Laiko nufotografuot neįmanoma, bet nereiškia, kad jo nėra. Skaitykim, nufotografuok paprasto žmogaus širdį. Paprastai neįmanoma, tačiau galim prapjaut krūtinę ir t.t. kol surasim Dabar laiko fotografavimas. Taip "praėję" pro obuolį mes "surastumėm" laiką, tačiau šiais metais (o gal ir šimtmetį) to padaryt neįmanoma. Dėl vaizdavimo: galima pasižiūrėt siurrealistinių labai gražių Salvadoro Dali paveikslų (ypač "Ištirpęs laikas").
nondescript 2012-06-20 19:15
Tai jei lieka eteris, reiškias dar ne viską pašalinom. Kalbu apie absoliutų vakuumą. Pagal tokia logika kaip tavo, turbūt neegzistuoja nei svoris, nei ilgis, nei kiti dydžiai, nes jų irgi negalim pačiupinėt. Laikas yra neatskiriamas nuo materijos ir jį galim užfiksuot, tik matuodami objektų kaitą ir trukmę.
AlvydasR 2012-06-21 09:19
Labai dėkui Apie eterį žinoma jau senai ir tik senukas Einšteinas jį paneigė. Jeigu pasidomėti, tai įrodymų, kad ta teorija nėra teisinga yra pakankamai, todėl nematau jokio pagrindo ja tikėti. Iš tikro vakumas neatitinka mūsų išsivaizdavimo, kad ten absoliučiai nieko nėra. Jeigu nors kiek susipažinti su kvantine mechanika, tai sužinosime, kad vakume pastoviai dalelės tai atsiranda tai vel dingsta. Taigi tiktai negalime teigti, kad vakume absoliučiai nieko nėra. Ten nieko nėra tik statistiškai. Dabar truputi apie bangas. Juk kiekvienas nesunkiai suvokia, kad banga yra kažko svyravimai. Juroje bangos yra vandens svyravimai, garsas yra oro svyravimai. O kaip su elektromagnetinėmis bangomis? Ar jos gal net ne bangos? Jos bangos, tai ir yra eterio svyravimai. Maksvelo saviindukcija paaiskina tik kaip jos sklinda, bet visai nieko nesako apie tai kas svyruoja.
rwc 2012-06-21 11:52
Na jau čia tai filosofuoji... Prieštarauji iškart visoms straipsnio mintims.
rwc 2012-06-21 12:48
Ei, kas leido teigti, kad menamieji skaičiai kažkuo mažiau "materialūs" nei realieji? Gal ir magnetizmas yra tik matematikų išmislas? Taip išeitų, kad elektronai - tikri, o fotonai - ne? Tai, kad kažkas neužima tūrio, dar nereiškia, kad nesąveikauja su aplinka. Esi teisus, kad visi nekvantuoti dydžiai tėra abstrakcijos. Tačiau viską galima sukvantuoti, atsiremiant į pačius pamatinius dėsnius, kuriems visiškai nereikia materijos. Paimkim c: bet kokios įmanomos sąveikos greitį ir pažymėkime bedimensiniu 1 (Planko greitis). Šitoks dydis tiek pat realus, kaip obuolių skaičius ant stalo. Analogiškai galima paimti Planko laiką (berods toks laikas, per kurį kvantinio vakuumo fliuktuacijos turi "grąžinti" skolą), Planko ilgį (pirmų dviejų santykį - juk natūralu, kad mažesniais atstumais niekas vykti negali) ir taip toliau. Dabar galime pasakyti: šitoks tūris yra skaičius, lygus obuolių skaičiui ant stalo. Visus dydžius - masę, krūvį, spalvą - galima išreikšti tokiais absoliučiais vienetais, kuriems apibūdinti nereikia materialių etalonų. Dar, kodėl mums taip sunku suvokti laiką kaip kažką realaus? Galbūt, kad jis yra menamoji erdvės koordinatė, todėl neišeina jos "pačiupinėti"? Ogi sekundė yra ne kas kita, kaip 300 000 "menamųjų kilometrų"! Vėl link straipsnio. Mums lengviau suvokti, kad "erdvė plečiasi", nes galime įsivaizduoti balioną, išpiltą pieną, šveicarišką sūrį, bet ne laiko tėkmę. Todėl alternatyvūs aiškinimai kaip "laikas lėtėja/greitėja", "šviesos greitis auga/mažėja" mums ne tokie intuityvūs, nors reiškia tą patį.
_alvydas_ 2012-06-21 14:02
Nenoreciau iskart plestis i daug temu. Del GPS: Ten keliu palydovu reik del dvieju priezasciu. 1 kad pagal signalo sklidimo laika nustatyt pozicija iki keliu palydovu ir isskaiciuot esama. 2 kad patikslinti vietinio nebrangaus ir netikslaus GPS imtuvo laika iki beveik atominio. (ten nesudetingas geometrinis triukas) Bet is esmes jei darai eksperimenta tai naudoji tikslu atomini imtuvo laikrodi. Tada papildomos GPS funkcijos nieko neduoda. Viskas susiveda i paprasta linijine schema: AL1------------------------------AL2 ir cia gali pusti koks tik nori eterio vejas >>>>>>>>>>>>>>>>>>> tokia schema jo neuzregisruosi. Jau nekalbant apie GPS, tokia eksperimentai yra daryti su tolimais palydovais ir tik dvipusiai , signalas varinejamas pirmyn atgal ir dalinama is 2 Galima uzregirtuoti tik antros eiles efektus v2/c2 , kad GPS atveju virsija tiksluma vien del atmosferos. O be to antros eiles efektai jau yra isiuti i BRT. Todel reikia principiniai kitos schemos ka ir minejau daug kartu.