Didžiausi žemės randai – deimantų kasyklos  (4)

Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Jis atsparus rūgštims ir šarmams. Deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus. Deimantai susiformuoja geologiškai stabiliuose mūsų planetos vietose. Jų kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje. Deimantai susidaro 10–1 500 m pločio krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų. Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami kimberlitiniais vamzdžiais. Kai žmonės tokiame vamzdyje pradeda kasti deimantus, žemės paviršiuje išrausiamos įspūdingos skylės. Kuri iš jų didžiausia? Dažniausiai kaip didžiausias minimas Jakutijoje esantis deimantų karjeras „Mir“.

Dega ir sudega Deimantai susiformuoja 100–200 km gylyje, kur temperatūra siekia 1 100–1 00 laipsnių, o slėgis yra 35–50 kilobarų (vienas baras lygus beveik vienai atmosferai jūros lygyje). Tokiomis sąlygomis anglis virsta deimantu. Įdomu tai, kad deimanto lydymosi temperatūra yra 3 700–4 000 laipsnių Celsijaus, tačiau ore deimantai sudega esant 850–1 000 laipsnių Celsijaus, o gryname deguonyje gražiai, šiek tiek melsva ugnele dega ir esant mažesnei nei 720–800 laipsnių temperatūrai ir virsta anglies dvideginiu. Jei deimantą įkaitinsime iki 2 000 laipsnių Celsijaus aplinkoje, kur nėra oro, per 15–30 minučių jis virs grafitu. Milijardus metų prabuvę dideliame gylyje deimantai į žemės paviršių patenka vulkaninių sprogimų metu – juos iškelia kimberlitinė magma. Kimberlitas – vulkaninė uoliena, kurios pavadinimas kilo iš Pietų Afrikos miesto Kimberlio. Galima sakyti taip: kimberlitiniai „vamzdžiai“ yra deimantų susidarymo terpė, o mūsų planetoje yra tik viena deimantų radimvietė, nesusijusi su kimberlitinėmis uolienomis – tai Kumdykulo radimvietė Kazachstano šiaurėje. Todėl ten, kur ieškoma deimantų, rausiamos milžiniškos skylės, Žemės veidas papuošiamas įspūdingo dydžio randais. Visame pasaulyje yra rasta tūkstančiai kimberlitinių „vamzdžių“, tačiau tik kelios dešimtys yra tinkamos deimantams išgauti. Kituose deimantų ieškoti nerentabilu.

Apie pypkes Visas pasaulis ieškojo deimantų, tačiau Rusija labai ilgai to nedarė savo teritorijoje. Buvo bandymų ieškoti deimantų Urale, tačiau jų ištekliai nebuvo dideli. Geologus domino Jakutija – itin atšiaurus amžino įšalo Rusijos kraštas. 1949 m. ten pagaliau buvo surastas pirmas deimantas. Tada ir prasidėjo: 1954 m. buvo atrasta pirma deimantų radimvietė – kimberlito vamzdis „Zarnica“, o po metų ir kitas vamzdis „Mir“, kurio nuotraukas ir matote, taip pat kimberlitinis vamzdis „Udačnaja“. Prie šių deimantų kasyklų amžino įšalo zonoje išdygo miestai Mirnyj („taikusis“) ir Udačnyj („sėkmingasis“), kurių beveik visi gyventojai dirbo deimanto kasyklose. Dar po kurio laiko Jakutijoje buvo atrasta nemažai deimantų radimviečių. Kimberlitinį vamzdį „Mir“ 1955 m. liepos 13 d. atrado trijų geologų grupė. Padarę šį atradimą jie į Maskvą išsiuntė šifruotą telegramą: „Surūkėme taikos pypkę. Puikus tabakas. Avdejenko, Jelagina, Chabardinas.“ Rusų kalboje vamzdelis ir pypkė – tas pats žodis, taigi Maskva iš karto suprato, apie kokias pypkes kalbama.

1957 metais kimberlitinis vamzdis buvo pradėtas rausti. Rausė jį deimantų ieškotojai net iki 2001 m. vasaros, t. y. 44 metus. Per tą laiką jie išrausė 525 m gylio duobę, kurios skersmuo pačiame viršuje – 1,2 km. Tačiau šis karjeras dar nėra iki galo išsemtas, tik kasti jame deimantus taip, kaip buvo kasama iki šiol, neapsimoka. Todėl deimantų išgavimu Rusijoje užsiimanti kompanija ALROSA šioje radimvietėje stato požeminę deimantų kasyklą, nes geologiniai tyrimai parodė, kad kimberlitiniame vamzdyje „Mir“ deimantų yra iki 1 km gylyje. Šioje radimvietėje 1980 m. rastas ir didžiausias Rusijos deimantas, svėręs 342,5 karato (apie 68 g) ir kuris buvo pavadintas šiais laikais labai juokingai skambančiu pavadinimu – „XXVI Komunistų partijos suvažiavimas“. Įdomi detalė: šioje kasykloje kasdien tekdavo išpumpuoti didelius kiekius vandens – per mėnesį būdavo išpumpuojama apie 1 mln. kubinių metrų vandens. Neoficialiais duomenimis per 44-erius karjero „Mir“ eksploatavimo atviru būdu metus buvo išvežta 350 mln. kubinių metrų kimberlitinės uolienos, o rastų deimantų vertė 17 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausia duobė? Bet jei kalbame apie Žemės randus, būtų neteisinga nepaminėti Kennecott atviro karjero, kuris yra JAV, Jutos valstijoje, netoli Solt Leik Sičio. Tiesa, šiame karjere niekas deimantų neieško – čia kasama rūda, iš kurios išgaunamas varis. Teigiama, kad būtent šis karjeras, kuris dar vadinasi Binghamo kanjonu, yra didžiausias pasaulyje atviro tipo karjeras. Tiesa, su juo konkuruoja vario karjeras Čilėje, kuris irgi vadinamas didžiausiu atviro tipo karjeru pasaulyje. Į šį vardą galėtų pretenduoti ir dar keli karjerai – daug kas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsime. Vienas dalykas, kai žmonės giliai rausiasi į žemę ir joje suformuoja skylę, kaip kad „Mir“, kitas dalykas – kai kasama labai dideliame plote, bet nedideliame gylyje.

Aut. teisės: Vyras.lt
Vyras.lt

(6)
(1)
(5)

Komentarai (4)