Marso snaigės - kaip žmogaus raudonieji kraujo kūneliai  (0)

Snaigės Marse daug mažesnės nei Žemėje, o dydžiu jos labiau primena žmogaus raudonuosius kraujo kūnelius, teigiama naujame tyrime.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrėjai analizavo dviejų aplink Marsą skriejančių zondų duomenis ir apskaičiavo snaigių, kuris sudarytos iš anglies dvideginio, o ne vandens, Raudonojoje planetoje dydį, rašo SPACE.com.

„Tai labai smulkios dalelės, o ne didelės snaigės“, – teigė tyrimo bendraautorė Keri Cahoy iš Masačusetso technologijų instituto Kembridže. Astronautui, stovinčiam tarp ant Marso paviršiaus krentančių sniego dalelių, jos greičiausiai labiau primintų rūką, nes yra labai smulkios, pridūrė ji.

Sniego debesys virš Marso pakimba tuomet, kai planetoje būna žiema. Jie padengia jo ašigalius ir beveik pasiekia pusiaukelę iki pusiaujo. Mokslininkai tyrinėjo duomenis apie šiuos debesis, kuriuos per pastarąjį dešimtmetį surinko NASA erdvėlaiviai „Mars Global Surveyor“ (MGS) ir „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO).

Pavyzdžiui, mokslininkai tyrinėjo temperatūrą ir slėgį, norėdami nustatyti, kada ir kur susidaro tinkamos sąlygos anglies dvideginio sniego dalelėms susiformuoti. Jie taip pat analizavo MGS lazerio altimetro atliktus matavimus, kuris analizavo Marso topografiją skaičiuodamas, kiek praeina laiko, kol lazerio spinduliai atšoka nuo planetos paviršiaus.

Retkarčiais lazerio spindulys grįždavo greičiau nei tikėtasi, mat jis atšokdavo nuo debesų dalelių, esančių Marso atmosferoje.

Ištyrę, kiek šviesos šie debesys atspindi, tyrėjai galėjo apskaičiuoti juose esančio anglies dvideginio tankį. Bendrą sniego dalelių, tvyrančių virš Marso ašigalių, masę jie apskaičiavo išstudijavę mažus sezoninius pokyčius planetos gravitaciniame lauke.

Sudėję visą šią informaciją, tyrėjai apskaičiavo skirtingu laiku poliariniuose debesyse esančių atskirų sniego dalelių kiekį ir dydį. Mokslininkai nustatė, kad ašigaliuose dalelių dydis skiriasi. Šiaurėje jos gali būti 8–22 mikronų dydžio, pietuose – vos 4–13 mikronų.

Tačiau abu dydžiai yra mikroskopiniai ir savo pločiu palyginami su raudonųjų žmogaus kraujų kūneliais, tvirtina mokslininkai.

„Pirmą kartą, naudojant tik zondų duomenis, mes išaiškinome šį Marso reiškinį“, – teigė tyrimo autorius Renyu Hu iš Masačusetso technologijų instituto.

Snaigėms reikia kokio nors branduolio, aplink kurį jos galėtų formuotis, pavyzdžiui, dulkių kruopelės. Taigi žinodami Marso snaigių dydį, mokslininkai galės geriau suprasti Raudonosios planetos atmosferoje esančių dulkių savybes ir elgseną, teigė R. Hu.

„Kokių dulkių reikia, kad tokia kondensacija vyktų? Ar reikia mažyčių dulkių dalelių? Ar reikia vandens apvalkalo aplink dulkes, kad debesys lengviau formuotųsi?“ – naujas tyrimo kryptis vardino mokslininkas.

Be to, Marso sniegas gali turėti įtakos tam, kaip planetoje pasiskirsto karštis, saulės šviesą atspindėdamas įvairiais būdais, priklausomai kuo kiekvienos dalelės dydžio.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: