Pakol nuo karščio suskystėjusios uolienos vėsta, formuodamos kerinčias tiršto raudonio ir pragaro juodumo magmos mozaikas, šiose Žemės orkaitėse drąsiai sukiojasi ir atsakymų į planetos gelmių mįsles ieško nutrūktgalviai vulkanologai. Užfiksuotuose kadruose – reguliariai nerimstanti Etna Italijoje, didžiausias pasaulyje lavos ežeras – Nyiragongas Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ambrymo ugnikalnis Vanuatu salyne, Polinezijoje. Visa tai – vardan krateriuose slypinčių gamtos ir mokslo turtų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Šių įstabių fotografijų autorius – fotografas, prisijungęs prie būrelio vulkanologų, kurie leidosi į įspūdingiausių Kongo ir Italijos ugnikalnių šerdis. Jose temperatūra neretai siekdavo +1 100ºC. 53-ejų Karstenas Peteris (Carsten Peter) ekspedicijų metu stovėjo per pėdą nuo aktyviausių planetos ugnikalnių nasrų ir fotografavo kerinčius ugnikalnių pasaulio stebuklus.
Akinančius magmos geizerius, pukšinčias lavos upes bei ežerus, žioruojančius būsimus, o kol kas – vis dar skysto būvio akmenis. Viso to fone – bejėges skruzdes primenantys vulkanologų siluetai, iš arčiau panašūs į skafandrais pasidabinusius kitų pasaulių tyrinėtojus. Iš tiesų, įprastų, gyvosios gamtos pasauliui būdingų dalykų ugnikalnių krateriuose – ne kažin kiek.
„Ugnikalnius fotografuoti pradėjau vedinas smalsumo, - pasakoja pribloškiamų fotokadrų autorius. – Šis pomėgis mane įtraukė vis labiau. Vulkanai – nesuvokiama jėga, stovėdamas greta kurios pasijunti toks menkutis. Man patinka jausmas, kai atsiduri akis į akį su gamtos stichijomis. Per savo gyvenimą mėginsiu aplankyti kiek įmanoma daugiau ugnikalnių.“
„Vulkanų krateriuose galiu praleisti ištisas savaites, - neslepia fotografijos ir ugnikalnių entuziastas. – Stengiuosi išbūti juose kiek įmanoma ilgiau – nes taip aš galiu stebėti vulkaninio aktyvumo procesus.“