Pasaulio mokslininkai paskelbė gyvūnų, augalų ir grybų, kuriems labiausiai gresia išnykimas, šimtuką. Į jį neįtraukta nė viena Lietuvoje aptinkama rūšis, tačiau ir kai kurių pas mus aptinkamų gyvūnų ar augalų ateitis mokslininkams kelia nerimą.

Neteisingas požiūris

Gyvūnų, kurių išlikimui gresia didžiausias pavojus, šimtuką sudarė Pasaulinės Gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisija.

Į sąrašą įtrauktos rūšys iš 48 skirtingų šalių gali visiškai išnykti, jei nebus pasistengta jas išsaugoti.

Pasak prof. Jonathano Baillie, Londono zoologijos draugijos Gamtos apsaugos direktoriaus, vis labiau linkstama prie požiūrio "ką gali mums duoti gamta", rūšis ir laukinius arealus vertinant ir jiems teikiant pirmenybę pagal tai, kuo jie gali būti naudingi žmonėms. Dėl to vis sunkiau apsaugoti tas rūšis, kurioms labiausiai gresia išnykimas.

Apie tai J.Baillie pasakojo savo ataskaitoje „Neįkainojami ar beverčiai?“, pristatytoje Pietų Korėjoje vyksusiame Pasauliniame gamtos apsaugos kongrese. Į šią ataskaitą ir buvo įtrauktas minėtasis šimtukas.

"Visos rūšys, atsidūrusios sąraše, yra unikalios ir nepakeičiamos. Joms išnykus, jei nedelsiant nesiimsim būtinų veiksmų, jokie pinigai tų rūšių nesugrąžins. Reikia, kad ir visuomenė paremtų moralinę bei etinę nuostatą, jog visos rūšys turi prigimtines teises egzistuoti", - sakė daktarė Ellen Butcher, Londono Zoologijos draugijos atstovė.

Grėsmė – ir Azijos vienaragiui

Išnykti gali tokios rūšys, kaip pigmėjiniai tripirščiai tinginiai (Bradypus pygmaeus). Šie mažyčiai gyvūnai aptinkami tik 17 km nuo Panamos nutolusioje Eskudo saloje.

Pigmėjiniai tripirščiai tinginiai yra perpus mažesni už žemyne gyvenančius savo giminaičius ir sveria maždaug tiek pat, kiek ką tik gimę kūdikiai.

Tai patys mažiausi pasaulyje tinginai ir jų išlikimui iškilo didelis pavojus.

Išnykimas gresia ir Pietryčių Azijoje gyvenančioms saoloms (Pseudoryx nghetinhensis), dėl savo retumo dar vadinamoms Azijos vienaragiais.

Šių antilopių populiacija sumažėjo iki vos kelių dešimčių individų.

Teigiama, kad rūšių nykimą labiausiai skatina žmonių veikla.

Apsaugoti įmanoma

Vis dėlto mokslininkai tiki, kad daugelio rūšių išnykimo vis dar galima išvengti, jei tam bus dedamos ypatingos pastangos.

Gamtosaugininkų veiksmai jau leido išsaugoti tokius gyvūnus, kaip tarpanai (Equus ferus) ar kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae).

'Visos rūšys yra vertingos gamtai, vadinasi, ir žmonėms, - teigė Simonas Stuartas Pasaulinės Gamtos apsaugos organizacijos Rūšių išlikimo komisijos pirmininkas. - Nors kai kurių rūšių vertė gali nebūti akivaizdi iš karto, jos visos prisideda prie sveiko planetos funkcionavimo".

Raudonoji knyga pastorėjo

Nors dauguma į kasmet atnaujinamą nykstančių rūšių šimtuką įtraukiamų rūšių aptinkamos net ne Europoje, o daugiausiai tropiniuose kraštuose, ypač salose, tačiau šį sąrašą kasmet peržiūri ir Lietuvos mokslininkai. Juolab kad ir kai kurioms mūsuose aptinkamoms rūšims iškilęs didelis pavojus.

Į 2007 metais išleistą Lietuvos raudonąją knyga, kurią parengė 57 mokslininkai ir gamtininkai, įrašytos 766 rūšys. Tarp jų - 23 žinduolių, 80 paukščių, 123 vabzdžių, 220 žiedinių augalų, 93 samanų, 112 grybų, 63 kerpių ir kita.

Palyginimui – į pirmąją Lietuvos raudonąją knygą, kurios sąrašai buvo patvirtinti 1976 metais, buvo įrašyta 41 paukščių rūšis ir visa kamanių gentis, taip pat 30 augalų rūšių. O dar 1962 metais patvirtintame saugotinų augalų sąraše buvo 176 jų rūšys.

Sidabrinių gagų liko vienetai

Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius paklaustas, kokių Lietuvoje aptinkamų rūšių išlikimas labiausiai neramina mokslininkus, atsakė, kad sparčiausiai nyksta sidabrinės gagos (Polysticta stelleri).

„Dar prieš 10-15 metų žiemą Lietuvos priekrantėje buvo suskaičiuojama iki 2000 žiemojančių paukščių. Šiomis dienomis čia stebime tik vienetus, nes tai - viena iš labiausiai nykstančių pasaulio ančių. Gana sparčiai nyksta ir kitos gausesnės žiemojančių jūrinių ančių rūšys, tokios kaip nuodėgulė ir ledinė antis. Priežastys nėra tiksliai žinomos, bet manoma, kad neigiamą poveikį rūšims kelia klimato kaita, jūros tarša bei statomi tinklai”, - pasakojo S. Karalius.

Nyksta ir jūros kiaulės

Kai kurių Lietuvoje aptinkamų gyvūnų apsaugą stengiamasi užtikrinti globaliai. Viena iš tokių, kuriai apsaugoti Europoje buvo įsteigtas šalių susitarimas, yra jūros kiaulė (Phocoena phocoena), gyvenanti Šiaurės jūroje bei Baltijos vakarinėje dalyje.

„Praeito šimtmečio pirmoje pusėje tai buvo neretas žinduolis prie Lietuvos krantų, tačiau dabar šis nedidukas bangininių būrio atstovas tapo retenybe. Didžiausią grėsmę šiam žinduoliui kelia statomi tinklai ir jūros tarša”, - aiškino LJM Akvariumo skyriaus vadovas.

Saugotini yra ir mūsų kraštuose aptinkami augalai. Vienas tokių, anot S.Karaliaus, yra jūrinis dumblis banguolis, kai kuriose Lietuvos priekrantės vietose sudarantis sąžalynus , tampančius geru prieglobsčiu žuvų jaunikliams bei neršto substratu kai kurioms žuvims, ypatingai strimelėms.

Pasidomėjus, ar Lietuvos jūrų muziejuje yra eksponuojami nykstančių rūšių atstovai, pašnekovas paminėjo didžiuosius eršketus (Huso huso), kurie laikomi akvariumo centriniame baseine ir kurie gamtoje, Rusijoje, dabar yra reti, o jų populiacija palaikoma veislynuose išveistomis žuvimis.

Kai kurios rūšys, kurioms labiausiai gresia išnykimas:

Noraginis vėžlys (Astrochelys yniphora)

Noraginis vėžlys dažnai įvardijamas kaip vėžlys, kuriam labiausiai gresia išnykimas. Noraginiu jis pavadintas dėl noragą primenančio išsikišimo tarp priekinių letenų. Pasaulyje likę vos 440 - 770 šios rūšies atstovų, kurie aptinkami 12 kvadratinių kilometrų plote Balio įlankos regione, šiaurės vakarų Madagaskare. Didžiausią grėsmę noraginiams vėžliams kelia nelegalus jų gaudymas tarptautinei gyvūnų prekybai.

Rio Peskado striukakojė rupūžė (Atelopus balios)

Verčiant šios rupūžės vardą š graikiškų kalbos jis skambėtų kaip taškuotoji arba dėmėtoji. Ši graži rupūžė glaudžiasi pietvakarių Ekvadore. Jos populiacijos dydis nežinomas. Minėtosios rupūžės atstovų nepavyko aptikti nuo 1995 iki 2010 metų, kai atsitiktinai buvo aptiktas vienas suaugęs šios rūšies gyvūnas. Grėsmę šioms rupūžėms kelia grybelinė liga chytridiomikozė ir gyvenamųjų arealų sunaikinimas dėl miško ruoša ir žemės ūkių plėtra.

Šiaurės mirikina, arba vilnotoji vorabeždžionė (Brachyteles hypoxanthus)

Grėsmę populiacijai kelia gyvenamojo arealo netekimas ir suirimas dėl didelio masto miškų iškirtimo ir atrankinės miško ruošos. Ilgas galūnės turinti šiaurės mirikina arba vilnotoji vorabeždžionė aptinkama tik Atlanto miškuose pietryčių Brazilijoje. Populiacijos dydis - daugiau kaip tūkstantis individų. Šis taikus primatas yra gana savotiškas, nes vietoje to, kad kovotų už vaisingų patelių monopolizavimą, patinai kantriai laukia savo eilės poruotis.

Patelėms nebūdinga poruotis su keliais patinais iškart, kad padidintų sėkmę. Vietoje to, jo gali pačios išsirinkti sau porą, nebijodamos kitiems primatams poravimosi metu paprastai būdingo smurto. Toks šiaurės mirikinų visuotinės lygybės socialinių santykių atskleidimas ir jų seksualinis gyvenimas patraukė Brazilų ir kitų šalių atstovų dėmesį. Net pasiūlyta jas padaryti svarbiausiomis rūšimis, atstovaujančiomis būsimosioms Olimpinėms žaidynėms Brazilijoje.

Tarzano chameleonas (Calumma tarzan)

Jis pavadintas viliantis, kad jo vardas bus it garsus Tarzano kvietimas jį išsaugoti. Tarzano chameleonas aptinkamas mažame lopinėlyje drėgnajame miške, ik kiek didesniame nei 10 kvadratinių kilometrų plote, netoli Tarzanvilio kaimo rytų Madaskare. Populiacijos dydis nežinomas. Šių gyvūnų populiacijai didžiausią grėsmę kelia lydiminė žemdirbystė ir kirtimai.

Seišelių makščiauodegiai šikšnosparniai (Coleura seychellensis)

Mažyčiai Seišelių makščiauodegiai šikšnosparniai vardą gavo dėl membranos tarp užpakalinių letenų. Ši membrana pagerina šikšnosparnių oro akrobatinės savybes. Pakėlę savo užpakalines letenas šikšnosparniai gali pritaikyti membranos ilgį ir tai leidžia jiems greitai nardyti skrydžio metu.

Šie žavūs šikšnosparniai gyvena tik dviejuose mažuose urvuose Siluete ir Mahėje, Seišeliuose. Jų populiacijos dydis - vos per 100 subrendusių individų.

Visą šimtuką rasite ČIA.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Giedrė Balčiūtė

Komentarai (0)