Šių metų Nobelio premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta prancūzui Serge'ui Haroche'ui (Seržui Harošui) ir amerikiečiui Davidui Winelandui (Deividui Vainlandui) už kvantinės fizikos tyrimus, kurie kada nors gali tapti pagrindu naujos kartos superkompiuteriams, pranešė Nobelio komitetas.

Švedijos karališkoji mokslų akademija antradienį skyrė šią premiją dviem mokslininkams už „perversmą sukėlusius eksperimentinius metodus, leidžiančius matuoti individualias kvantines sistemas ir jomis manipuliuoti“.

„Jų novatoriški metodai suteikė galimybę šioje tyrimų srityje žengti pačius pirmuosius žingsnius, kuriant naujo tipo itin greitą kompiuterį, pagrįstą kvantine fizika“, - pridūrė akademija.

Šie tyrėjai taip pat vadovo kuriant itin tikslius laikrodžius, kurie ateityje gali paskatinti nustatyti naują laiko standartą, nes jie daugiau nei šimtą kartų tikslesni už šiuolaikinius cezio laikrodžius.

Abu mokslininkai specializuojasi vadinamojo kvantinio susiejimo tyrimuose. Šis dalelių fizikos fenomenas buvo patvirtintas eksperimentais, tačiau iki šiol dar menkai suprantamas.

Kai dvi sąveikaujančios dalelės yra atskiriamos, jos išlieka „susietos“ - tai yra, viena dalelė veikia kitą per atstumą. Šis ryšys išlieka dar ilgą laiką po dalelių atskyrimo. Esant kvantinei sąsajai, dalelės taip pat įgyja būseną, vadinamą superpozicija. Ši ypatybė, kaip tikimasi, atveria galimybę sukurti superkompiuterius.

Šiuolaikiniai kompiuteriai veikia apdorodami programas, parašytas dvejetainiu kodu, kuriame informacija išsaugoma bitais, galinčiais turėti 0 arba 1 reikšmes. Tačiau superpozicija, dar žinoma kaip kvantinis bitas arba kubitas, gali įgyti 1 arba 0 reikšmes, arba abi reikšmes vienu metu.

Tai potencialiai suteikia galimybę smarkiai padidinti informacijos laikmenų talpą ir paspartinti skaičiavimus, tokius kaip naudojamus klimato pokyčių modeliuose arba dešifravimo programose.

S.Haroche'as ir D.Winelandas pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų).

Komentarai (0)