55 Cancri e – netoli Žemės esanti anglies atomų planeta iš gryno deimanto?  (5)

Netolimoje planetinėje sistemoje skriejanti superžemės tipo egzoplaneta, apie kurią jau rašėme metų pradžioje kaip apie pragarą, kuriame iš uolienų turėtų sunktis agresyvaus tirpiklio savybėmis pasižymintis skystis, astronomai atrado šį tą naujo ir kur kas įspūdingesnio. Panašu, jog planetą sudaro beveik vien tik anglies atomai, o didelė jų dalis turėtų būti deimanto kristalinės struktūros.


Apie planetą 55 Cancri e rašėme sausio mėnesį. Jog tai - vietelė ne iš maloniausiųjų, kur pragariškame karštyje ir slėgyje, svilinant čia pat kybančiai gimtajai žvaigždei, iš suskeldėjusių negyvų uolienų turėtų sunkiasi… itin agresyvaus tirpiklio savybėmis pasižymintis neįprastas skystis. „Skystis +2000ºC temperatūroje?“, klausėme tada. O dabar astronomai pateikė naujų pribloškiamų naujienų apie už 41 šviesmečio esančią planetą. Pasirodo, ji yra deimantinė.

55 Cancri e yra viena iš penkių planetų, skriejančių aplink Saulės tipo žvaigždę. Planetos skersmuo maždaug dvigubai didesnis už Žemės, tačiau planetos masė didesnė net 8 kartus. Aplink gimtąją žvaigždę pragariškas pasaulis apskrieja vos per 18 valandų. Nieko stebėtino, jog planetos paviršiuje tvyro kelių tūkstančių laipsnių kaitra.

Vis dėlto, nepaisant tokių nuožmių charakteristikų, mokslininkai vylėsi, jog 55 Cancri e gali būti kažkiek panaši į mūsų gimtąją planetą, kurioje yra galbūt net ir vandens, įgijusio superkritinį būvį. Tačiau, kaip paaiškėjo, tokioje aukštoje temperatūroje išgaruoja ne tik vanduo – išgaruoja ir viltys apie vandens buvimą.

Jeilio universiteto tyrėjas Niku Madusudanas (Nikku Madhusudhan) su kolegomis patvirtino, jog planetai 55 Cancri e susiformavus, arti jos buvo labai daug anglies ir silicio karbidų. Įvertinus planetos dydį ir galimas sudedamųjų dalių kombinacijas, kurios yra įmanomos tokio dydžio ir struktūros planetai, panašu, jog planetą sudaro beveik vien grafitas ir deimantas, neskaitant menkų geležies ir silikatų priemaišų. Mažiausiai trečdalį planetos masės turėtų sudaryti deimantas, tvirtina mokslininkai.

Toks atradimas astronomams turėtų labai aiškiai pademonstruoti, jog tolimos uolingos planetos nebūtinai yra panašios į Žemę, pabrėžia N. Madusudanas. Straipsnis, kuriame aprašoma deimantinė planeta, pasirodys artimiausiame žurnalo „Astrophysical Journal“ numeryje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (5)