Šamai įsigudrino ant kranto medžioti balandžius (Video)  (10)

Yra toks priežodis - „užsimanė kiaulė bananų“. Panašu, kad šiame vaizdo siužete užfiksuotam gyvūnijos pasaulio epizodui priežodį reikėtų perfrazuoti į „užsimanė šamai balandėlių“. Tulūzos universiteto tyrėjams pavyko nufilmuoti, kaip vienoje Prancūzijos pietvakarių upėje būrys šamų įsigudrino krante medžioti takiai besiganančius ir vandens procedūras pamilusius balandžius. Prancūzijos gelmių gurmanai – iš arčiau.

Panašiai savo grobį pakrantės seklumose medžioja kai kurie plėšrūs jūrų žinduoliai (pvz., orkos). Tačiau kad taip medžiotų žuvys, pastebėta ir užfiksuota pirmą kartą. Įžūliuosius šamus Tulūzos universiteto mokslininkai praminė „plėšriaisiais gėlųjų vandenų banginiais“. Netikėti jų stebėjimo rezultatai pristatomi žurnale „PLoS ONE“.

Iki 1 ar net 1,5 metro išaugantys europiniai šamai yra stambiausios gėlavandenės Senojo žemyno žuvys ir trečia stambiausia gėlavandenių žuvų rūšis pasaulyje. Daugelis šamų yra tingūs dugno „siurbliai“, mintantys į nasrus papuolančia vandens augmenija, kitomis žuvimis ir jų ikrais, taip pat vėžiagyviais, sraigėmis, vandens vabalais, yrančiomis augalų liekanomis bei kitokiomis „padugnėmis“.

Tik ne Prancūzijos upės Tarno (Tarn) šamai. Devintame dešimtmetyje įveisti dičkiai kaip „žuvys vandenyje“ jaučiasi net ir ant kranto. Tyrėjai už 50 km į pietryčius nuo Tulūzos esančio Albi miestelio centre, nuo tilto per Tarną šamus stebėjo penketą mėnesių.

Per tą laiką kameros užfiksavo 54 paplūdimio incidentus. 28 proc. jų sudarė šamų išpuoliai prieš pakrantėje lesinėjusius balandžius. Grobį plėšrūnės žuvys įsitempdavo į vandenį ir daugeliu atveju prarydavo. Išpuoliai, reikia pripažinti, žaibiški – nė vienas iš jų netruko ilgiau nei keturias sekundes, o dažnai ataka surengiama per laiko tarpą, kuris trumpesnis už sekundę. 40 proc. visų išpuolių šamai drįsdavo išplaukti į tokį seklų krantą, kad iš vandens kyšodavo daugiau kaip pusė žuvies kūno korpuso. Šamai iš kitų žuvų išsiskiria ilgokomis, jautriomis žiaunų ataugomis – ūsais. Tokiais medžioklėje naudojosi ir Tarno upės akiplėšos. Ne mažiau įdomu ir tai, kad šamai puldavo tik judančius balandžius. Tai leidžia manyti, kad atakuodami plėšrūnai pasikliaudavo ne kiek akimis, kiek vandens vibracijoms jautriomis juslėmis.

Šamų Tarno upėje buvo užveista 1983 m. Kas išprovokavo šamus imtis tokio neįprasto elgesio ir prisitaikymo prie aplinkos, mokslininkai dar nenustatė.

Vaizdo siužetas 


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(52)
(0)
(9)

Komentarai (10)