Pačioje šių metų pradžioje, per pirmuosius pusantro mėnesio, visai greta Žemės praskries du gana stambūs asteroidai. Pirmasis – Apofis (Apophis) – santykinai arti Žemės bus jau šį trečiadienį. Antrasis – DA14 – prie mūsų priartės, kalbant astronominiais terminais, per plauko storį. Tai įvyks vasario 15-16 dienomis.

Milžinas Apofis kol kas negrėsmingas

Asteroidas Apofis gražiai, ne skaičiais (nors jis turi ir savo kodą, 99942), buvo pavadintas dar 2004 metų gruodį. Po šešių mėnesių stebėjimo astronomai prikaupė pakankamai duomenų, kad galėtų apytiksliai apskaičiuoti šio 300 metrų skersmens kosminio akmenėlio orbitą. Ir gautas rezultatas įbaugino visą pasaulį.

Tuometiniais astronomų skaičiavimais, egzistavo tikimybė 1 iš 300, kad 2029 metų balandį šis asteroidas tėkšis į Žemės paviršių. NASA išplatino pranešimą spaudai, skatindama visus pasaulio astronomus atlikti daugiau stebėjimų ir patikslinti pavojingo kosminio kūno orbitą. Bet orbitos tikslinimas žmonių nenuramino, o tik dar labiau padidino jų išgąstį – galima susidūrimo su asteroidu data buvo patikslinta iki 2029 metų balandžio 13 dienos, rašo „The Guardian“.

2004 metų Kūčias astronomai sutiko ištįsusiais veidais – tuometiniai duomenys rodė, kad asteroido kritimo tikimybė yra 1 iš 45 ir padėtis atrodė labai rimta. Bet po kelių dienų, gruodžio 27, jie galėjo su palengvėjimu atsikvėpti.

Peržvelgus senesnes kosmoso nuotraukas buvo aptiktas vienas 2004 metų vaizdelis, kuriame šis asteroidas buvo nufotografuotas, bet į jį niekas iki tol nebuvo atkreipęs dėmesio. Naujoji nuotrauka smarkiai padidino orbitos skaičiavimo tikslumą, o 2029 metų susidūrimo tikimybė krito žemiau grindjuostės. Bet už tai atsirado nedidelė tikimybė, kad susidūrimas su Apofiu įvyks 2036 metais – ta tikimybė iki šiol nėra paneigta.

Nors priežasties panikuoti nėra, nereikėtų ir visiškai nusiraminti: Apofis vis dar įrašytas į potencialiai pavojingų asteroidų sąrašą, kurį sudarė Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centras.

Dauguma asteroidų sukasi kosmoso juostoje tarp Marso ir Jupiterio, bet kai kurie iš jų nusprendžia paklajoti po kosmosą ir kelia rimtą grėsmę. Vienas iš tokių klajūnų yra Apofis, priskiriamas Ateno šeimai. Tokie asteroidai sukasi ne asteroidų žiede ir didžiąją dalį laiko praleidžia Žemės orbitos vidinėje dalyje, tarp Žemės ir Saulės.

Dėl šios priežasties tokie asteroidai yra itin pavojingi: kuomet jie didžiąją laiko dalį praleidžia tarp mūsų ir Saulės, teleskopais iš Žemės juos pastebėti labai sudėtinga – jie yra tarsi Antrojo pasaulinio karo lakūnas asas, atskriejantis į savo taikinį iš Saulės pusės.

Šįkart asteroidas Apofis artėja iš išorinės Žemės orbitos pusės ir kurį laiką bus matomas naktiniame danguje. Sausio 9 dienos vakarą astronomai turės retą galimybę visus savo stebėjimo įrankius nukreipti į mažą dangaus lopinėlį ir pasistengti nustatyti du kol kas nežinomus dalykus – asteroido masę ir tai, kaip jis sukasi. Ir vienas, ir kitas dalykas turi įtakos Apofio orbitai, todėl be šių žinių negalima atlikti tikslių orbitos skaičiavimų.

Kol kas nežinoma ir kaip Apofio orbitą veikia nuo šio akmens atsispindinti Saulės šviesa – ji taip pat gali turėti įtakos orbitai. Rusija paskelbė ambicingą planą iki 2020 metų ant šio asteroido paviršiaus nuleisti stebėjimo zondą – jei planas būtų realizuotas, asteroidą galima būtų kur kas akyliau stebėti patogiai sėdint Žemėje.

Tiesa, Apofis trečiadienį priartės tik matuojant astronominiais terminais: arčiausiai Žemės jis šiuokart prisiartins per 14,5 mln. kilometrų – palyginimui, Mėnulio orbita yra 385 000 kilometrų. O štai 2029 metais jis priartės kur kas labiau, vos per 30 000 kilometrų virš mūsų galvų – tai arčiau netgi už kai kuriuos komunikacijų palydovus. Tuomet jis bus matomas net plika akimi, kaip pakankamai ryškus judantis objektas, kurį, deja, bus galima pamatyti tik būnant Atlanto vandenyno vidury.

DA14 priartės per plauką

O štai antrasis šių metų pradžios Žemės kaimynas – DA14 – vasario vidury pro mus pralėks labai arti. Wikipedia duomenimis, jis gali praskrieti vos 27 100 kilometrų nuo Žemės centro atstumu – arčiau, nei geostacionaria orbita judantys komunikacijų palydovai. Bet astronomai tikina, kad su mūsų planeta jis tikrai nesusidurs. Be to, šiek tiek ramina ir tai, kad DA14 yra kur kas smulkesnis už Apofis – vos 45 metrų skersmens.

„Tai bus pats artimiausias iš anksto prognozuotas asteroido praskridimas. Dėl to kad jis šitaip priartės, jį žvaigždžių fone galės stebėti net astronomai mėgėjai. Gali būti, kad jis bus matomas naudojantis net žiūronais“, - laukiamu reginiu džiaugiasi Armagh observatorijos Šiaurės Airijoje direktorius Markas Bailey.

Komentarai (3)