NASA nufilmavo galimai deformuoto Velos pulsaro žybsnį (Video) (1)
NASA kosminė observatorija „Chandra X-Ray Observatory“ užfiksavo, kaip manoma, deformuotos neutroninės žvaigždės Velos paleistą septynių trilijonų kilometrų ilgio (0,7 šviesmečio) sūkuriuojantį didelės energijos dalelių žybsnį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Vela yra it koks besisukantis sodo purkštuvas – skirtumas tik tas, kad purškia jis ne vandenį ir purškia beveik šviesos greičiu“, – vaizdingai aiškina Toronto universiteto (Kanada) astronomas Martinas Diurantas (Martin Durant).
Viena iš galimų pulsaro ašies svyravimo priežasčių – neutroninė žvaigždė nežymiai deformavosi ir dabar nebėra idealios sferos pavidalo. Deformaciją galėjo sukelti beprotiško sukimosi ir ūmių tokio sukimosi „pagreitėjimų“ (šie veikiausiai kyla dėl superskysto pulsaro branduolio ir jo plutos sąveikos) derinys.
„Nuokrypis nuo idealios sferos pavidalo siekia gal tik vieną šimtamilijonąją dalį, – tvirtina tyrimo bendraautorius Olegas Kargalcevas iš Džordžo Vašingtono universiteto (JAV), tyrimo rezultatus pirmadienį pristatęs 221-ojoje Amerikos astronomijos bendrijos suvažiavime. – Neutroninės žvaigždės yra tokios tankios, kad net ir toks nanokalibro nuokrypis joms turi didžiulės įtakos.“
Jei bus patvirtintas Velos precesijos atvejis, tai bus pirmas kartas, kai astronomai aptiko tokią neutroninę žvaigždę.
Tai – jau antras „Chandra“ filmukas su pulsaru Vela pagrindiniame vaidmenyje. Pirmasis pasaulį išvydo 2003 m. Jis buvo susuktas iš trumpesnių ir ne tokių tikslių kadrų, kuriuose dalelių srauto pokyčiai nebuvo taip aiškiai matomi.
Astronomai prie Velos tyrimų grįžo todėl, kad šis atvejis atveria puikias galimybes tyrinėti pulsarus ir jų generuojamus pliūpsnius. Į Velos žiebtą 0,7 šviesmečio dalelių „čiurkšlę“ panašiais, tik didesniais tvyksniais svaidosi ir galaktikų branduoliuose tūnančios supermasyvios juodosios skylės. Kadangi Vela yra santykinai arti Žemės, jos atvejį, skirtingai nei tolimąsias juodąsias skyles, galima tyrinėti itin nuodugniai ir tiksliai.
Jei Velos precesija bus įrodyta, tai reikš, kad ši deformuota neutroninė žvaigždė turėtų būti nuolatinis gravitacinių bangų šaltinis, todėl į šį pulsarą ateityje gali būti atgręžti Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos teisingumo patikrinimui sukonstruoti naujos kartos gravitacinių bangų detektoriai.
Tyrimo rezultatus pristatantis straipsnis publikuotas žurnale „The Astrophysical Journal“.