AR1654: įspūdingo kalibro magnetinis pabūklas jau atgręžtas į Žemę (Video)  (0)

AR1654 – nesuvokiamo dydžio pabūklas, iš lėto judėjęs taip, kad dabar atsidūrė tiesioginėje akistatoje su Žeme. Taip, jis ne Žemėje. Tačiau gyvenantiems joje nuo to nė kiek ne geriau. Jei (neduokdie, žinoma,) greta jo kokiu nors būdu atsidurtų Žemė, ji atrodytų kaip juokingas žirniukas. Kas tas magnetinis monstras? Įspūdingo dydžio saulės dėmė AR1654.

Apie ją pirmąsyk rašėme, berods, dar vakar: kad šis pabūklas prieš keletą dienų (sausio 11 d.) žiebė pirmą „žvalgomąją“ plazmos salvę. Tačiau astronomijos naujienas sekančių užsienio portalų redaktoriai nuo AR1654 dar nenori atitraukti akių. Pirmiausia todėl, kad didžiulė saulės dėmė juda Žemei pavojinga kryptimi ir, kaip rodo sausio 15 d. „Spaceweather.com“ Saulės paviršiaus modelis, jau atsidūrė „veidu" į Žemę. Dėmė yra tokia didelė, jog debesų ar rūko šydo kiek dengiamos saulės diske ji matoma net ir plika akimi.

Šis dešimčių tūkstančių kilometrų skersmens Saulės fotosferos paviršiaus darinys iš tiesų yra toks didelis, jog į jį tilptų bent keletas ar net keliolika Žemės dydžio planetų. Tačiau, astrofizikų skaičiavimais, AR1654 mangentinės energijos pakaktų daugiausiai M kategorijos žybsniams. Galingiausių X kategorijos žybsnių tikimybė – tik 5 proc.

Astronomai atsargiai užsimena, kad ši dėmė gali sudrumsti pastaruoju metu Žemės apylinkėse vyraujančius gana ramius kosminius orus – rimtesnių geomagnetinių audrų nebūta jau senokai. Kai prognostinė tikimybė, kad ši dėmė žiebs žybsnį, pasiekė 50 proc., AR1654 į kosminę erdvę paleido pirmąjį užtaisą – pakankamai galingą (M1 kategorijos) didelės energijos dalelių pliūpsnį. Tiesa, Žemei gerokai pro šalį. Galima dar sykį prisiminti, kaip jis atrodė.

Tačiau ši dėmė tebesiformuoja ir kaip tik dabar įgauna aktyvumo piką. Saulės dėmė – magnetinio aktyvumo zona Saulėje, kuri matoma kaip patamsėjimas, nes plazmos temperatūra joje yra kiek žemesnė (3300 °C) nei aplink ją (5,500 °C). Saulės dėmės yra labiausiai tikėtinos elektromagnetinių žybsnių zonos – savotiškos Saulės ambrazūros, pro kurias šviesulys kartais labai dosniai žarsto pražūtingas savo „dovanas“ – didelės energijos daleles.

Sausio 15 d. prognozėse portalas „Spaceweather.com“ visos Saulės (taip pat ir dėmės AR1654) aktyvumą prognozuoja 60 proc. tikimybe, jog artimiausiu įvyks M kategorijos žybsnis ir ta pačia 5 proc. tikimybe, jog įvyks X kategorijos žybsnis.

O kol kas Žemės link skrieja nedidelė Saulės plazmos salvė, paleista sausio 13 d. Kai jos fragmentai pasieks Žemę, šiaurės poliariniuose regionuose turėtų sušvisti pašvaistės.

Beje, Saulės disku paskui AR1654 keliauja ne mažiau pavojinga „pasekėja“ AR1656.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(21)
(0)
(0)

Komentarai (0)