Atrastos Paukščių Taku skriejančios itin greitos žvaigždės (0)
Šešios greitos žvaigždės, kosmosu skriejančios iki 3 mln. km/val. greičiu, tikriausiai buvo išsviestos iš didžiulės juodosios skylės Paukščių Tako centre, teigia astronomai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai pirmos žinomos „hipergreitos žvaigždės“, kurių masė panaši į mūsų Saulės. Šis atradimas galėtų suteikti daugiau informacijos, kaip žvaigždės formuojasi dulkių slepiamame mūsų gimtosios galaktikos centre.
Galaktinį centrą gaubia dulkių halas, leidžiantis astronomams pro teleskopus pamatyti tik ryškiausias žvaigždes. Tačiau hipergreitos žvaigždės galėtų tapti langu, leidžiančiu pažvelgti į žvaigždžių formavimosi procesus, vykstančius ūkanotoje Paukščių Tako širdyje.
Mat manoma, kad hipergreitos žvaigždės susiformuoja tuomet, kai supermasyvi juodoji skylė galaktikos centre išardo dvinarę žvaigždžių sistemą, vieną žvaigždę prarydama, o kitą išsviesdama ir paleisdama kosmose skrieti ypač dideliu greičiu, aiškina tyrimo autorius Keithas Hawkinsas, Ohajo universiteto studentas.
„Tai neįtikėtinai greitai judantys objektai, kurių trauka nesaisto su Paukščių Taku“, – sakė jis.
Nors šie greiti objektai gali būti arti juodosios skylės, jų nedengia dulkės, todėl juos galima aptikti teleskopais.
Kadangi šios žvaigždės išsviestos iš galaktikos centro, jų identifikavimas gali atskleisti, kokio tipo žvaigždžių formavimasis ten vyksta.
Tačiau iki šiol astronomai, ieškantys šių hipergreitų žvaigždžių, žvalgėsi į ryškius, mėlynos objektus tose vietose, kur jie neturėtų susiformuoti. Šios žvaigždės, nors ir lengviau aptinkamos, paprastai yra tris ar keturis kartus masyvesnės nei mūsų Saulė, nors dauguma kitose galaktikos srityse besiformuojančių žvaigždžių yra Saulės dydžio ar dar mažesnės, teigia K. Hawkinsas.
Kadangi galaktikoje labiausiai paplitusios į Saulę panašios žvaigždės, rasti tokios masės hipergreitą žvaigždę – sudėtinga, teigė astronomas Bradas Hansenas, nedalyvavęs tyrime.
„Iš tiesų tai tampa „adatos šieno kupetoje“ problema. Kaip tarp milijardo žvaigždžių rasti kelias, kurios juda keistai?“ – sakė jis.
Norėdami įveikti užduotį, K. Hawkinsas ir astronomas Adamas Krausas iš Havajų universiteto panaudojo 5 metrų teleskopo „Palomar“, esančio Kalifornijoje, surinktus duomenis.
Jie Paukščių Tako centrinės juodosios skylės pakraščiuose aptiko 130 žvaigždžių, kurios nukeliavo stebėtinus atstumus. Tuomet šią grupę jie susiaurino iki žvaigždžių, keliaujančių didžiuliais greičiais ir atitinkančių išmetimo iš Paukščių Tako centro scenarijų. Šiuos kriterijus atitiko 6 žvaigždės.
Nors šie rezultatai intriguojantys, juos dar reikia patvirtinti, pastebi K. Hawkinsas.
Jei tai pavyks padaryti, šis atradimas leistų mokslininkams daugiau sužinoti, kokio tipo žvaigždės formuojasi galaktikos centre. Be to, astronomai galėtų apskaičiuoti ten slypinčios juodosios skylės dydį, pridūrė mokslininkas.
Galaktinį centrą gaubia dulkių halas, leidžiantis astronomams pro teleskopus pamatyti tik ryškiausias žvaigždes. Tačiau hipergreitos žvaigždės galėtų tapti langu, leidžiančiu pažvelgti į žvaigždžių formavimosi procesus, vykstančius ūkanotoje Paukščių Tako širdyje.
Mat manoma, kad hipergreitos žvaigždės susiformuoja tuomet, kai supermasyvi juodoji skylė galaktikos centre išardo dvinarę žvaigždžių sistemą, vieną žvaigždę prarydama, o kitą išsviesdama ir paleisdama kosmose skrieti ypač dideliu greičiu, aiškina tyrimo autorius Keithas Hawkinsas, Ohajo universiteto studentas.
„Tai neįtikėtinai greitai judantys objektai, kurių trauka nesaisto su Paukščių Taku“, – sakė jis.
Nors šie greiti objektai gali būti arti juodosios skylės, jų nedengia dulkės, todėl juos galima aptikti teleskopais.
Kadangi šios žvaigždės išsviestos iš galaktikos centro, jų identifikavimas gali atskleisti, kokio tipo žvaigždžių formavimasis ten vyksta.
Tačiau iki šiol astronomai, ieškantys šių hipergreitų žvaigždžių, žvalgėsi į ryškius, mėlynos objektus tose vietose, kur jie neturėtų susiformuoti. Šios žvaigždės, nors ir lengviau aptinkamos, paprastai yra tris ar keturis kartus masyvesnės nei mūsų Saulė, nors dauguma kitose galaktikos srityse besiformuojančių žvaigždžių yra Saulės dydžio ar dar mažesnės, teigia K. Hawkinsas.
Kadangi galaktikoje labiausiai paplitusios į Saulę panašios žvaigždės, rasti tokios masės hipergreitą žvaigždę – sudėtinga, teigė astronomas Bradas Hansenas, nedalyvavęs tyrime.
„Iš tiesų tai tampa „adatos šieno kupetoje“ problema. Kaip tarp milijardo žvaigždžių rasti kelias, kurios juda keistai?“ – sakė jis.
Norėdami įveikti užduotį, K. Hawkinsas ir astronomas Adamas Krausas iš Havajų universiteto panaudojo 5 metrų teleskopo „Palomar“, esančio Kalifornijoje, surinktus duomenis.
Jie Paukščių Tako centrinės juodosios skylės pakraščiuose aptiko 130 žvaigždžių, kurios nukeliavo stebėtinus atstumus. Tuomet šią grupę jie susiaurino iki žvaigždžių, keliaujančių didžiuliais greičiais ir atitinkančių išmetimo iš Paukščių Tako centro scenarijų. Šiuos kriterijus atitiko 6 žvaigždės.
Nors šie rezultatai intriguojantys, juos dar reikia patvirtinti, pastebi K. Hawkinsas.
Jei tai pavyks padaryti, šis atradimas leistų mokslininkams daugiau sužinoti, kokio tipo žvaigždės formuojasi galaktikos centre. Be to, astronomai galėtų apskaičiuoti ten slypinčios juodosios skylės dydį, pridūrė mokslininkas.
(8)
(1)
(0)