Nauji Saiding Springo kometos orbitos skaičiavimai: susidūrimo su Marsu 2014 m. tikimybė didėja  (16)

Naujausi astronomų skaičiavimai byloja, kad 2014 m. numatomo Saiding Springo kometos (C/2013A1) priartėjimo prie Marso metu galinčio įvykti susidūrimo tikimybė didėja, informuoja "Space.com".


Škotų-australų kilmės astronomo, 74 kometas jau spėjusio atrasti kometų guru Roberto Maknauto (Robert H. McNaught) šių metų sausio 3 d. atrasta Saiding Springo kometa prie Marso pavojingai priartės kitų metų spalio 19 d. Kometą R. Maknautas atrado pro 0,5 metro skersmens teleskopą " Uppsala Schmidt Telescope " Saiding Springo observatorijoje (Naujasis Pietų Velsas, Australija).

Po šio atradimo buvo rasta ir iki kometos atradimo padarytų, tačiau dar neperžiūrėtų kometos fotografijų, kurios užfiksuotos 2012 m. gruodžio 8 d. " Catalina Sky Survey " Arizonoje (JAV). Kai klajūnė buvo pastebėta, ji nuo Saulės buvo nutolusi per 1,07 mlrd. kilometrų.

Paraboline trajektorija skriejanti "naujagimė" prie Saulės artėja pirmą sykį. Manoma, kad arčiausiai Saulės ji turėtų atsidurti 2014 m. spalio 25 d. Tada ją nuo žvaigždės skirs maždaug 209 mln. km. Jeigu tik...

Jeigu tik iki to momento kometa sėkmingai prasilenks su Marsu. O prasilenkimas numatomas 2014 m. spalio 19 d. Kometa, kurios branduolio skersmuo gali būti nuo 8 iki 50 km, preliminariais skaičiavimais turėtų praskrieti labai arti Marso. Prieš keletą dienų rašėme, jog tai turėtų būti apie 105 tūkst. km nuo Raudonosios planetos centro.

Kadangi kometa stebima tik kiek daugiau nei porą mėnesių ir šiuo metu skrieja atokiai nuo Žemės, pirminiai jos orbitos skaičiavimai gali būti netikslūs ir egzistuoja gana reali kometos susidūrimo su Marsu tikimybė. Tikslesnių prognozių astronomai tikisi pateikti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.

O praėjusį trečiadienį (vasario 27 d.) autoritetingo rusų astronomo Leonido Jelenino iš Keldyšo Taikomosios matematikos instituto atlikto stebėjimo rezultatai byloja, kad spalio 19 d. Saiding Springo kometa gali praskrieti arčiau Marso nei prognozuota anksčiau – dangaus kūnų centrus gali skirti ne daugiau nei 41 300 km. Atsižvelgiant į tai, kad šie skaičiavimai dėl jau minėtų priežasčių (atstumo bei pernelyg trumpo stebėjimo laiko trukmės) dar nėra tikslūs, tenka pripažinti, kad kometos susidūrimo su Marsu tikimybė po šių skaičiavimų yra didesnė.
"2014 m. spalio 19 d. Saiding Springo kometa stebint iš Marso gali pasiekti net -8 ar -8,5 ryškį! (O tai reiškia, kad kometa būtų 15-25 kartus ryškesnė už Venerą), – susižavėjimo neslepia L. Jeleninas. – Visai įmanoma, kad zondas " Mars Reconnaissance Orbiter " galės mums atsiųsti aukštos kokybės fotografijų su užfiksuota kometa."

Jei tikslesni orbitos skaičiavimai artimiausioje ateityje prognozuotų kometos susidūrimą su planeta, 56 km/s greičiu skriejanti atklydėlė į Marsą blokštųsi su 20 mlrd. megatonų galios sprogimu, po kurio Raudonosios planetos paviršiuje liktų žiojėti apie 500 km skersmens krateris.

Ko gero, daugelis astronomijos mėgėjų pamena 1994-ųjų liepą į Jupiterį smogusios Šumakerio-Levio kometos katastrofą, po kurios randai Jupiterio atmosferoje neišnyko daugybę mėnesių.

Įvyks Saiding Springo kometos susidūrimas su Marsu ar neįvyks, iki 2014 m. spalio 19 d. lieka mažiau nei 20 mėnesių. Neįtikėtina, tačiau tai bus antras pavojingas kometos priartėjimas prie Marso vos per vienus metus. Mat dar šiemet santykinai netoli Marso praskries Žemėje taip laukiama kometa ISON. Šių metų spalio 1 d. šiuos du dangaus kūnus skirs 10,5 mln. atstumas. Taip kometa ISON pamos Raudonajai planetai prieš vizitą į Žemės apylinkes, kuris numatomas šių metų lapkritį-gruodį. 10,5 mln. iš pirmo žvilgsnio yra daug, tačiau pakankamai mažai, kad tokį priartėjimą būtų galima pelnytai pavadinti reikšmingu, rašo "Space.com". Nepaisant to, kad dar po metų atskriesianti Saiding Springo kometa bus 100 kartų arčiau.
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(16)
(0)
(0)

Komentarai (16)