Savaitgalį gana arti Žemės praskries dar vienas ką tik atrastas asteroidas (Video) (17)
Šių metų pradžia išskirtinai turtinga įvairiausių kosminių įvykių: Pietų pusrutulio dangų viena po kitos puošia kometos, greta Žemės skrajoja asteroidai, vienas kitas meteoritas nukrenta ir ant Žemės. Ir šis kosminių įvykių sezonas nė neketina baigtis. Štai visai neseniai atrastas futbolo aikštės dydžio asteroidas, kuris šį savaitgalį praskries santykinai arti Žemės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
100 metrų ilgio asteroidas 2013 ET pro Žemę praskries gana saugiu 960 000 km atstumu – tai maždaug du su puse karto toliau už Mėnulį. Arčiausiai mūsų planetos jis bus šeštadienį, kovo 9 dieną.
Panašus, tik 10 kartų mažesnis, asteroidas 2013 EC, kuris taip pat buvo atrastas vos prieš kelias dienas, pirmadienį ryte pro mus praskriejo maždaug 370 000 km atstumu, rašo space.com.
Naujasis 2013 ET asteroidas nebus lengvai pastebimas nakties danguje. Tačiau Italijoje astrofiziko Gianluca Masi vykdomas projektas „Virtual Telescope Project“ ketina dangaus kūno priartėjimą stebėti tiesiogiai – stebėjimas prasidės penktadienį vakare, apie 21:00.
Grėsmės, kad 2013 ET rėšis į Žemę, nėra, lygiai kaip nepavojingas buvo ir 2013 EC. Bet astronomai šiek tiek sunerimę dėl to, kad vertinant kosminiais atstumais visai greta praskrendančios uolienos pastebimos likus vos porai dienų iki maksimalaus priartėjimo.
Kita vertus, tūkstančius metų visai greta Žemės praskrisdavo daugybė visai nepastebėtų asteroidų ir niekas dėl to sau per daug galvos nesuko. Tik dabar, optinėms ir skaitmeninėms technologijoms ištobulėjus tiek, kad galime vis akyliau žvelgti į dangų, atsiranda vis daugiau priežasčių baimintis dėl pavojingos aplinkos, kurioje kosminių kūnų sukeltų kataklizminių įvykių nebuvo pastaruosius 65 milijonus metų. Astronomai mano, kad greta Žemės praskrendančių asteroidų kiekis gali būti didesnis už milijoną, nors kol kas registruoti tik 9700 tokių objektų.
Bet pasitaiko, kad iš anksto nepastebėti dangaus kūnai kartais ima ir nukrenta ant Žemės – štai kad ir Čeliabinsko meteoras, praėjusį mėnesį sprogęs ore. Iki tol astronomai neturėjo nė menkiausio įtarimo apie tokio, manoma, 17 metrų skersmens, meteoroido egzistavimą.
Dėl to esama nemažai mokslininkų, kurie pabrėžia, jog reikia kuo skubiausiai plėsti asteroidų paieškos ir stebėjimo programas. Tačiau esama ir gerų naujienų: labai nepanašu, kad artimiausiu metu žmoniją galėtų ištikti dinozaurų likimas.
Manoma, kad netoli Žemės praskrendančių 1 kilometro skersmenį viršijančių asteroidų kiekis nėra didelis – NASA tikina, kad jie yra aptikę apie 95 procentus iš maždaug 980 tokių objektų, o jų orbitų skaičiavimai rodo, kad nė vienas jų numatomoje ateityje Žemei grėsmės nekelia.
Mokslininkai teigia, kad prieš 65 mln. metų dinozaurus išnaikinęs asteroidas buvo maždaug 10 kilometrų skersmens.
Vaizdo siužetas
Panašus, tik 10 kartų mažesnis, asteroidas 2013 EC, kuris taip pat buvo atrastas vos prieš kelias dienas, pirmadienį ryte pro mus praskriejo maždaug 370 000 km atstumu, rašo space.com.
Naujasis 2013 ET asteroidas nebus lengvai pastebimas nakties danguje. Tačiau Italijoje astrofiziko Gianluca Masi vykdomas projektas „Virtual Telescope Project“ ketina dangaus kūno priartėjimą stebėti tiesiogiai – stebėjimas prasidės penktadienį vakare, apie 21:00.
Grėsmės, kad 2013 ET rėšis į Žemę, nėra, lygiai kaip nepavojingas buvo ir 2013 EC. Bet astronomai šiek tiek sunerimę dėl to, kad vertinant kosminiais atstumais visai greta praskrendančios uolienos pastebimos likus vos porai dienų iki maksimalaus priartėjimo.
Kita vertus, tūkstančius metų visai greta Žemės praskrisdavo daugybė visai nepastebėtų asteroidų ir niekas dėl to sau per daug galvos nesuko. Tik dabar, optinėms ir skaitmeninėms technologijoms ištobulėjus tiek, kad galime vis akyliau žvelgti į dangų, atsiranda vis daugiau priežasčių baimintis dėl pavojingos aplinkos, kurioje kosminių kūnų sukeltų kataklizminių įvykių nebuvo pastaruosius 65 milijonus metų. Astronomai mano, kad greta Žemės praskrendančių asteroidų kiekis gali būti didesnis už milijoną, nors kol kas registruoti tik 9700 tokių objektų.
Bet pasitaiko, kad iš anksto nepastebėti dangaus kūnai kartais ima ir nukrenta ant Žemės – štai kad ir Čeliabinsko meteoras, praėjusį mėnesį sprogęs ore. Iki tol astronomai neturėjo nė menkiausio įtarimo apie tokio, manoma, 17 metrų skersmens, meteoroido egzistavimą.
Dėl to esama nemažai mokslininkų, kurie pabrėžia, jog reikia kuo skubiausiai plėsti asteroidų paieškos ir stebėjimo programas. Tačiau esama ir gerų naujienų: labai nepanašu, kad artimiausiu metu žmoniją galėtų ištikti dinozaurų likimas.
Manoma, kad netoli Žemės praskrendančių 1 kilometro skersmenį viršijančių asteroidų kiekis nėra didelis – NASA tikina, kad jie yra aptikę apie 95 procentus iš maždaug 980 tokių objektų, o jų orbitų skaičiavimai rodo, kad nė vienas jų numatomoje ateityje Žemei grėsmės nekelia.
Mokslininkai teigia, kad prieš 65 mln. metų dinozaurus išnaikinęs asteroidas buvo maždaug 10 kilometrų skersmens.
Vaizdo siužetas
(5)
(0)
(0)