Didžiausias antžeminis radioteleskopas planetoje ALMA: oficialus atidarymas (Video)  (0)

Kovo 13 d. Čilėje įvyks oficiali didžiausia antžemine astronomijos observatorija pasaulyje vadinamo ALMA radioteleskopo atidarymo ceremonija. Šis iš 66 atskirų radioantenų („lėkščių“) sudarytas techninis objektas pastatytas aukštai Andų kalnuose esančioje Atakamos dykumoje.

Atakamos didysis milimetrinio/submilimetrinio bangų ruožo radioteleskopas (Atacama Large Milimeter/submillimeter Array, ALMA) yra Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos bendro darbo vaisius, kurio vertė – 1,3 milijardo dolerių.

Siekdami atšvęsti ALMA‘os statybos darbų pabaigą ir dalyvauti funkcionalios observatorijos statuso šiam objektui suteikimo ceremonijoje, kurią tiesiogiai internetu transliuojamą galės matyti visas pasaulis, į observatoriją susirinks šimtai mokslininkų, vyriausybės atstovų ir žurnalistų. Renginyje kalbą pasakys ir Čilės prezidentas Sebastjanas Pinjera (Sebastián Piñera).

Observatorija teiks precedento neturinčius netrukus po Didžiojo sprogimo susiformavusių galaktikų vaizdus, žvalgysis po dujų ir dulkių ūkus, kur aplink juose besislepiančias tolimąsias žvaigždes skrieja naujos besiformuojančios planetos.

„ALMA yra toks prietaisas, kuris savo galia visus iki šiol pastatytus panašaus tipo milimetrinio bangų ilgio radioteleskopus pranoksta maždaug 100 kartų“, – kovo 5 d. surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo Amerikos Nacionalinio mokslo fondo Matematikos ir fizikos mokslų direktorato Astronomijos padalinio direktorius Jimas Ulvestadas.

ALMA veiks milimetrinių ir submilimetrinių radijo bangų ruože – tik šiame ruože galima įžiūrėti nepaprastai toli esančius objektus, tolstančius nuo mūsų taip greitai, kad jų išspinduliuotos šviesos spinduliai persislinko į šį elektromagnetinių bangų ruožą. Norint gauti kiek įmanoma detalesnius vaizdus, observatorija buvo įkurdinta aukštai kalnuose (5000 metrų virš jūros lygio), kad ją nuo kosmoso skirtų kuo mažesnis atmosferos sluoksnis, kuris iškraipo gaunamus vaizdus.

Pasak Ulvestado, ši observatorija yra taip aukštai, kad joje ilgesnį laiką dirbantiems žmonės kartais tenka papildomai duoti deguonies kvėpuoti, nes tokiame aukštyje oras yra gerokai praretėjęs.

Kiekviena iš Atakamos radioteleskopo statyboje dalyvavusių šalių viena nebūtų pajėgusi pasistatyti tokios galios radioteleskopo. Prieš suvienydami jėgas ALMA statybai, kiekvieno iš minėtų trijų regionų mokslininkai teikė savo pasiūlymus, susijusius su milimetrinio bangų ruožo radioantenų konstrukcija.

Dabar, turint šitokios galios teleskopą, bus galima žvalgytis po tas kosmoso platybes, kurios anksčiau buvo visiškai neprieinamos.

Pavyzdžiui, ALMA leis astronomams gauti apie jaunas žvaigždes besisukančių dujų ir dulkių diskų, kuriuose galėtų būti besiformuojančių planetų, vaizdus. Regimoji šviesa per dulkes prasiskverbti negali, o milimetrinio ir submilimetrinio bangų ruožo spinduliai praeina laisvai. Stebėdami šiuose diskuose besireiškiančias planetų sukeltas perturbacijas, mokslininkai galėtų aptikti ir savo dydžiu labai į Žemę panašių planetų.

Radioteleskopas tinkamas stebėti ir dauguma teleskopų neįžiūrimus itin tolimus objektus, tokius kaip pirmosios galaktikos, kurios susiformavo praėjus vos keliems milijonams metų po visatos susikūrimo.

„Fantastiškiausias dalykas man – galimybė su tokiu instrumentu kaip ALMA pamatyti įvykius, vykusius prieš 12 milijardų metų“, – sako Ulvestadas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(18)
(0)
(0)

Komentarai (0)