Sulėtintas veiksmas: kaip gyvūnai pagauna grobį? (Video) (0)
Plėšrūnai (taip galima pavadinti bet kurį gyvūnijos pasaulio atstovą, mintantį ne augalais) yra itin greitos reakcijos ir turi ypatingas taktikas, plačias žiaunas ir keliskart už save ilgesnius liežuvius tam, kad netektų gyventi gurgiančių skrandžiu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie iš jų yra tikri snaiperiai (kaip žuvis, spjūviu iš vandens numušanti vabzdžius). Įspūdinga stebėti mokslininkų nufilmuotus sulėtintus vaizdelius, kupinus keistų išraiškų ir judesių, kurių žiūrėdami tą patį vaizdą įprastu greičiu, tiesiog nespėtume pamatyti.
Portalas wired.com skelbia kelis ar net keliasdešmt kartų sulėtintus vaizdo įrašus iš roplių ir žuvų ar augalų gyvenimo.
1. Kinijos didžioji salamandra
Didžioji salamandra (Andrias davidianus - lot.) gali užaugti iki pusantro metro ilgio ir sverti apie 45 kilogramus. Šios rūšies ropliai tiesiog išsinarina savo žandikaulius, tam, kad galėtų pradėti kuo stipriau siurbti vandenį ir tiesiog įtrauktų savo grobį sau į burną. Tai kovo 5-ąją Journal of the Royal Society Interface publikuotoje studijoje.
„Didžiosios salamandros geba nepaprastai stipriai siurbti“, - sako studijos bendraautorius Egonas Heissas iš Antverpeno universiteto Belgijoje.
Mokslininkas svarsto, jog tokią maisto įtraukimo metodiką naudoja tik daug didesnį jūros ar vandenyno gyvūnai, pavyzdžiui banginiai, panašiai įsiurbiantys planktoną.
Nors Kinijos didžiosios salamandros yra stulbinančios ir kartu gąsdinančios, svarbu paminėti, jog jos medžiojamos dėl maisto ir liaudies medicinos reikmių, naikinamos arba užteršiamos jų gyvenamosios buveinės. Todėl ši rūšis yra sparčiai nykstanti. Nuo 1960 -ųjų šių salamandrų populiacija sumažėjo net 80 proc.
2. Didžiažiotė lūpažuvė
Įspūdingai pavadinta didžiažiotė lūpažuvė – tarsi povandeninio pasaulio ateivis. Ši žuvis tiesiog meta visą savo žandikaulį link aukos ir ją pačiumpa, tuomet ramiausiai „susigrąžina“ žabtus į buvusią vietą.
3. Dryžoji spjaudalė
Kaip tikras „blogietis“ dryžoji spjaudalė šaudo vandens strėles į virš jo zyziančius vabzdžius. Vargšeliams šleptelėjus į vandenį žuvis ramiai juos pasiima ir suėda. Kitaip nei chameleonams ar salamandroms, spjaudalei nereikia tiek energijos, kad vabzdys ar, salamandrų atveju, žuvis būtų pagauta. Dryžoji spjaudalė vadovaujasi elementariais fizikos dėsniais ir suformuoja „strėlę“ iš vandens čiurkšlės.
4. Chameleonas
Visi puikiai žinome, jog chameleonas vabzdžius medžioja liežuviu. Tačiau tik išvydę spalvotą sulėtinto vaizdo įrašą pamatome, kaip tas veiksmas iš tiesų atrodo. Šiame siužete nufilmuotas šalmagalvis chameleonas, kuris, tiesa, pagauna jau lipniuose spąstuose įkliuvusį vabzdį, ir tėškia juo sau per galvą (ech, tas ilgas liežuvis). Tik susitvarkius su ilguoju liežuvių, auką galima gardžiai praryti.
5. Vandens augalas skendenis
Ar žinote, kas yra greičiausias pasaulio plėšrūnas? Koks dar gepardas?! Tai skendenių šeimos vandens augalas, kuris smulkius vandenyje gyvenančius gyvius praryja taip staigiai, jog šie net nesusivokia, kad jau yra praryti (tai pastebima ir vaizdo įraše). Šis miniatiūrinis vandens plėšrūnas nejudėdamas plūduriuoja tol, kol iki plaukus primenančių išorinių ataugų priartėja koks nors naivus vandens bestuburis. Tuomet vargšelis staigiai įsiurbiamas tiesiai į skrandį.
Portalas wired.com skelbia kelis ar net keliasdešmt kartų sulėtintus vaizdo įrašus iš roplių ir žuvų ar augalų gyvenimo.
1. Kinijos didžioji salamandra
Didžioji salamandra (Andrias davidianus - lot.) gali užaugti iki pusantro metro ilgio ir sverti apie 45 kilogramus. Šios rūšies ropliai tiesiog išsinarina savo žandikaulius, tam, kad galėtų pradėti kuo stipriau siurbti vandenį ir tiesiog įtrauktų savo grobį sau į burną. Tai kovo 5-ąją Journal of the Royal Society Interface publikuotoje studijoje.
„Didžiosios salamandros geba nepaprastai stipriai siurbti“, - sako studijos bendraautorius Egonas Heissas iš Antverpeno universiteto Belgijoje.
Mokslininkas svarsto, jog tokią maisto įtraukimo metodiką naudoja tik daug didesnį jūros ar vandenyno gyvūnai, pavyzdžiui banginiai, panašiai įsiurbiantys planktoną.
Nors Kinijos didžiosios salamandros yra stulbinančios ir kartu gąsdinančios, svarbu paminėti, jog jos medžiojamos dėl maisto ir liaudies medicinos reikmių, naikinamos arba užteršiamos jų gyvenamosios buveinės. Todėl ši rūšis yra sparčiai nykstanti. Nuo 1960 -ųjų šių salamandrų populiacija sumažėjo net 80 proc.
2. Didžiažiotė lūpažuvė
Įspūdingai pavadinta didžiažiotė lūpažuvė – tarsi povandeninio pasaulio ateivis. Ši žuvis tiesiog meta visą savo žandikaulį link aukos ir ją pačiumpa, tuomet ramiausiai „susigrąžina“ žabtus į buvusią vietą.
3. Dryžoji spjaudalė
Kaip tikras „blogietis“ dryžoji spjaudalė šaudo vandens strėles į virš jo zyziančius vabzdžius. Vargšeliams šleptelėjus į vandenį žuvis ramiai juos pasiima ir suėda. Kitaip nei chameleonams ar salamandroms, spjaudalei nereikia tiek energijos, kad vabzdys ar, salamandrų atveju, žuvis būtų pagauta. Dryžoji spjaudalė vadovaujasi elementariais fizikos dėsniais ir suformuoja „strėlę“ iš vandens čiurkšlės.
4. Chameleonas
Visi puikiai žinome, jog chameleonas vabzdžius medžioja liežuviu. Tačiau tik išvydę spalvotą sulėtinto vaizdo įrašą pamatome, kaip tas veiksmas iš tiesų atrodo. Šiame siužete nufilmuotas šalmagalvis chameleonas, kuris, tiesa, pagauna jau lipniuose spąstuose įkliuvusį vabzdį, ir tėškia juo sau per galvą (ech, tas ilgas liežuvis). Tik susitvarkius su ilguoju liežuvių, auką galima gardžiai praryti.
5. Vandens augalas skendenis
Ar žinote, kas yra greičiausias pasaulio plėšrūnas? Koks dar gepardas?! Tai skendenių šeimos vandens augalas, kuris smulkius vandenyje gyvenančius gyvius praryja taip staigiai, jog šie net nesusivokia, kad jau yra praryti (tai pastebima ir vaizdo įraše). Šis miniatiūrinis vandens plėšrūnas nejudėdamas plūduriuoja tol, kol iki plaukus primenančių išorinių ataugų priartėja koks nors naivus vandens bestuburis. Tuomet vargšelis staigiai įsiurbiamas tiesiai į skrandį.
(3)
(0)
(0)