7 proc. Mėnulio jau tapo „privačia nuosavybe“  (16)

Nepakankamai aiškūs nuosavybės kituose kosminiuose kūnuose apibrėžimo įstatymai leido apsukriems verslininkams neblogai užsidirbti pardavinėjant žemės sklypus Mėnulyje, Marse ir kitose planetose.

Antai amerikietis verslininkas Dennisas Hope'as iš Nevados, įsteigęs kosminio nekilnojamojo turto bendrovę „Lunar Embassy Corp.“, jau yra pardavęs milijonus akrų (1 akras – 4 046,8 kv.m) sklypų už Žemės planetos ribų, skelbia „Space.com“.

Teisės ekspertai gūžčioja pečiais paklausti apie tokių verslo sandorių teisėtumą, dauguma jų abejoja, ar jie kada nors galėtų būti ginčijami teisme. „Kol kas tai vadinamoji pilkoji zona“, – „Space.com“ sakė kosminės teisės ekspertas Timothy Nelsonas.

1967 m. pasirašyta tarptautinė Kosminės erdvės sutartis, apibrėžianti valstybių veiklos principus tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, draudžia valstybėms skelbti savo teritorinį suverenitetą kituose kosminiuose kūnuose. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad šioje sutartyje nėra aiškiai uždrausta privačioms bendrovėms pretenduoti į nuosavybės teises kosmose.

Ar toks argumentas galėtų būti laikomas pagrindu teisminiams ginčams, nėra aišku, tačiau, pasak leidinio, toks tikras ar tariamas neapibrėžtumas nesustabdė D. Hope'o ir kitų verslininkų, norintiems pardavinėjančių neva jų įteisintus sklypus Mėnulyje.

D. Hope'as pardavinėja sklypus Mėnulyje nuo 1968 metų, sakoma pranešime. Vienas akras Mėnulyje kainuoja 19,99 JAV dolerių, o toks pat plotas Marse – 22,49 dol. be mokesčių ir nuosavybės teises neva patvirtinančių dokumentų atsiuntimo išlaidų. D. Hope'as tvirtina jau pardavęs 7,5 proc. viso Mėnulio paviršiaus ploto, o tai verčia kitus Mėnulio nekilnojamojo turto pardavinėtojus paskubėti, ironizuoja „Space.com“.

Aut. teisės: TV3
TV3

(6)
(0)
(0)

Komentarai (16)

Visi šio ciklo įrašai