Japonai atrado paprastą būdą bet kurią kūno dalį paversti perregima
(3)
Japonų neurofiziologai išmoko perregima paversti bet kurią kūno dalį, taip pat ir galvos smegenis. Tokios procedūros metu nepažeidžiama nei organo struktūra, nei forma, todėl sudaromos galimybės tyrinėti gyvų organų sandarą ir funkcionavimą, rašoma žurnalo "Nature Neuroscience" straipsnyje. Viskas, ko reikia, kad organas taptų permatomas – fruktozės tirpalas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
"Beveik visos egzistuojančios mūsų metodikos analogijos yra ypatingai ribotos, nes sukelia cheminius ir morfologinius pasirinkto organo pokyčius, o ir tų metodų taikymas reikalauja labai daug laiko, - aiškina novatoriško metodo autorius iš Kijoto universiteto (Japonija) Takešis Imajis (Takeshi Imai). – Mūsų metodika "SeeDB" labai paprasta, lengvai įvykdoma, saugi, nereikalaujanti jokių specialių instrumentų. Šią metodiką bus galima taikyti pačiuose įvairiausiuose tyrimuose, taip pat ir tyrinėjant žmogaus galvos smegenų neuronus."
T. Imajis su kolegomis paversti bet kurią kūno dalį permatoma išmoko eksperimentuodamas su ypatingais tirpalais, kurie gali keisti įvairių kūno organų regimųjų bangų lūžio koeficientą. Kaip aiškina biologai, didesnė šio koeficiento reikšmė "nematomomis" paverčia kūno audiniuose esančias riebalų ir cukrų molekules, kurios įprastomis sąlygomis sugeria regimojo spektro bangas.
Vykdydami eksperimentus mokslininkai pastebėjo, kad idealiu bangų lūžio koeficientu pasižymi +37°C fruktozės tirpalas. Biologai papildė jį ypatingomis medžiagomis, kurios slopina tarp fruktozės ir kai kurių kitų audiniuose esančių medžiagų kylančias reakcijas. Tyrėjai tirpalą išbandė su laboratorinių pelių embrionais, taip pat su šių graužikų jauniklių ir suaugusių individų smegenų audiniais.
Pasirinktus audinius specialiame fruktozės tirpale išmirkius tris paras, mėginiai virto visiškai perregimi. Mokslininkų žodžiais tariant, nei preparavimui parinktų audinių ląstelinė struktūra, nei forma nepakito, nebuvo pažeista ar deformuota, o tai reiškia, kad šią metodiką galima taikyti tyrinėjant praktiškai bet kurių kūno organų funkcijas. T. Imajis su kolegomis ypatingo susidomėjimo tikisi iš galvos smegenis tyrinėjančių kolegų – šio organo audinių skaidrumas sudarytų sąlygas atsekti visus stambiųjų neuronų grandinių elementus.