Inkų paaukoti vaikai mirties metu buvo girti ir apkvaitę nuo kokaino (0)
Ištyrus tris inkų kultūrai priskiriamų vaikų mumijas, aptiktas 6 km aukščio ugnikalnio viršūnėje Pietų Amerikoje, nustatyta, jog per metus iki jų paaukojimo jie vartojo nuolat didėjančius kokaino ir alkoholio kiekius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai, neaptikę tiesioginių smurto požymių, mano, jog šių vaikų mirtį gali paaiškinti slopinantis kokaino ir alkoholio poveikis šaltoje aplinkoje dideliame aukštyje.
Kokos lapų ir kukurūzų alaus vartojimas pamažu didėjo paskutinį gyvenimo pusmetį, o paskutinėmis savaitėmis jis didėjo itin sparčiai, ypač vyriausiai aukai – 13 metų mergaitei, pavadintai „Ledine mergele“.
„Tikriausiai ji buvo apsvaiginta tiek, kad numirė“, - sakė Bredfordo universiteto (JK) archeologas Andrew Wilsonas, vadovavęs tyrimui.
Mokslininkai savo išvadą grindžia detalia plaukų, paimtų nuo daugiau nei 500 metų senumo mumifikuotų liekanų, analize. Taip pat buvo tirti ketverių metų mergaitės ir penkerių metų berniuko palaikai. Panašu, kad mažyliai buvo vyresniosios aukos patarnautojai.
Šios analizės duomenys dera su ankstesniais tyrimais, parodžiusiais, kad vaikai paskutiniais savo gyvenimo metais valgydavo daugiau mėsos ir kukurūzų. Apibendrinus duomenis nuspręsta, kad valstiečių vaikai, atrinkti kaip ritualinės aukos, iki mirties Llullaillacao ugnikalnio viršūnėje Argentinoje gyvendavo tarsi didikai.
A. Wilsonas su kolegomis tyrimo rezultatus pristato moksliniame darbe, kurį publikavo „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Kukurūzų alus čiča ir kokos lapai, kuriuose yra kokaino, yra svarbūs Andų kultūros elementai, todėl jų pėdsakų aptikimas „visai nenustebino“, - sakė tyrime nedalyvavęs Tulane universiteto (JAV) antropologas Johnas Verano.
„Ypač įdomu tai, kaip detaliai tyrėjai įvertino tiriamąją medžiagą. Tai suteikė galimybę kelti hipotezės, dėl ko vyriausias vaikas iš visų trijų paskutinį gyvenimo mėnesį gėrė tiek daug čičos bei ką tai gali pasakyti apie jos gyvenimo būdą ir veiklą“, - sakė J. Verano.
A. Wilsono teigimu, visa aukų istorija tikriausiai prasidėjo „toli nuo kalnų“, inkų kultūros sostinėje Kuske (Peru), kur Ledinė mergelė tapo šventikių globotine ir leido laiką ausdama bei virdama čičą, rašo nbcnews.com.
Likus pusmečiui iki mirties buvo atlikta ritualinė plaukų nukirpimo ceremonija – kai kurie nukirptieji plaukai rasti prie mumijų – ir tai sutampa su kokos vartojimo stipriu suaktyvėjimu.
Kokos ir alkoholio vartojimas pradėjo dar kartą staigiai didėti paskutinėmis vaikų gyvenimo savaitėmis – tikriausiai vaikai buvo vedami iš Kusko link ugnikalnio, pakeliui stabtelint atlikti ceremonijas, kurių metu tikriausiai buvo vartojami dideli kokos ir čičos kiekiai.
Mokslininkai įtaria, kad inkų valdovai norėjo aukojimą išgarsinti per visą imperiją, kuri vaikų mirties metu plėtėsi į pietus. Llullaillacao ugnikalnis yra imperijos pietiniame pakraštyje.
„Šiuo aukojimu galėjo būti siekiama sukurti baimės klimatą, kuris padėtų įtvirtinti naujų pavaldinių ištikimybę“, - mano A. Wilsonas.
Pasak J. Verano, ceremonijos pakeliui link ugnikalnio galėtų paaiškinti, dėl ko Ledinė mergelė paskutinėmis gyvenimo savaitėmis vartojo tiek daug alkoholio ir narkotikų.
Mumijos buvo aptiktos 1999 metais. Manoma, kad tai yra vienos geriausiai išsilaikiusių mumijų pasaulyje.
Ledinė mergelėje buvo kapą primenančioje struktūroje, kurią supo aukos iš keturių skirtingų Inkų imperijos kampelių – jūrų kriauklės, paukščių plunksnos, kokos lapai ir kukurūzai. Mergaitės galva palenkta taip, tarsi ji būtų užmigusi dėl apsvaigimo, o vėliau mirė nuo šalčio ir oro retumo – šiame aukštyje toks likimas yra neišvengiamas.
Vyriausioji mergaitė kokos ir alkoholio vartojo daugiausiai. Tai, pasak J. Verano „patvirtina idėją, kad ji buvo raminama sąmoningai. Gali būti, kad ji, būdama vyresnė, geriau suvokė kas jai nutiks“.
Pasak antropologo, duomenys tyrėjams suteikė galimybę geriau įsivaizduoti šių vaikų gyvenimus, bet pažymėjo, kad pateiktas pasakojimas yra grindžiamas vien interpretacijomis – ją patvirtinančių liudininkų pasakojimų nėra.
„Man šis atvejis kelia šiurpuliukus.... Tarsi vaikai galėtų per šiuos duomenis tiesiogiai su mumis kalbėtis apie tai, ką jie patyrė“, - sakė A. Wilsonas.
Kokos lapų ir kukurūzų alaus vartojimas pamažu didėjo paskutinį gyvenimo pusmetį, o paskutinėmis savaitėmis jis didėjo itin sparčiai, ypač vyriausiai aukai – 13 metų mergaitei, pavadintai „Ledine mergele“.
„Tikriausiai ji buvo apsvaiginta tiek, kad numirė“, - sakė Bredfordo universiteto (JK) archeologas Andrew Wilsonas, vadovavęs tyrimui.
Mokslininkai savo išvadą grindžia detalia plaukų, paimtų nuo daugiau nei 500 metų senumo mumifikuotų liekanų, analize. Taip pat buvo tirti ketverių metų mergaitės ir penkerių metų berniuko palaikai. Panašu, kad mažyliai buvo vyresniosios aukos patarnautojai.
Šios analizės duomenys dera su ankstesniais tyrimais, parodžiusiais, kad vaikai paskutiniais savo gyvenimo metais valgydavo daugiau mėsos ir kukurūzų. Apibendrinus duomenis nuspręsta, kad valstiečių vaikai, atrinkti kaip ritualinės aukos, iki mirties Llullaillacao ugnikalnio viršūnėje Argentinoje gyvendavo tarsi didikai.
A. Wilsonas su kolegomis tyrimo rezultatus pristato moksliniame darbe, kurį publikavo „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Kukurūzų alus čiča ir kokos lapai, kuriuose yra kokaino, yra svarbūs Andų kultūros elementai, todėl jų pėdsakų aptikimas „visai nenustebino“, - sakė tyrime nedalyvavęs Tulane universiteto (JAV) antropologas Johnas Verano.
„Ypač įdomu tai, kaip detaliai tyrėjai įvertino tiriamąją medžiagą. Tai suteikė galimybę kelti hipotezės, dėl ko vyriausias vaikas iš visų trijų paskutinį gyvenimo mėnesį gėrė tiek daug čičos bei ką tai gali pasakyti apie jos gyvenimo būdą ir veiklą“, - sakė J. Verano.
A. Wilsono teigimu, visa aukų istorija tikriausiai prasidėjo „toli nuo kalnų“, inkų kultūros sostinėje Kuske (Peru), kur Ledinė mergelė tapo šventikių globotine ir leido laiką ausdama bei virdama čičą, rašo nbcnews.com.
Likus pusmečiui iki mirties buvo atlikta ritualinė plaukų nukirpimo ceremonija – kai kurie nukirptieji plaukai rasti prie mumijų – ir tai sutampa su kokos vartojimo stipriu suaktyvėjimu.
Kokos ir alkoholio vartojimas pradėjo dar kartą staigiai didėti paskutinėmis vaikų gyvenimo savaitėmis – tikriausiai vaikai buvo vedami iš Kusko link ugnikalnio, pakeliui stabtelint atlikti ceremonijas, kurių metu tikriausiai buvo vartojami dideli kokos ir čičos kiekiai.
Mokslininkai įtaria, kad inkų valdovai norėjo aukojimą išgarsinti per visą imperiją, kuri vaikų mirties metu plėtėsi į pietus. Llullaillacao ugnikalnis yra imperijos pietiniame pakraštyje.
„Šiuo aukojimu galėjo būti siekiama sukurti baimės klimatą, kuris padėtų įtvirtinti naujų pavaldinių ištikimybę“, - mano A. Wilsonas.
Pasak J. Verano, ceremonijos pakeliui link ugnikalnio galėtų paaiškinti, dėl ko Ledinė mergelė paskutinėmis gyvenimo savaitėmis vartojo tiek daug alkoholio ir narkotikų.
Mumijos buvo aptiktos 1999 metais. Manoma, kad tai yra vienos geriausiai išsilaikiusių mumijų pasaulyje.
Ledinė mergelėje buvo kapą primenančioje struktūroje, kurią supo aukos iš keturių skirtingų Inkų imperijos kampelių – jūrų kriauklės, paukščių plunksnos, kokos lapai ir kukurūzai. Mergaitės galva palenkta taip, tarsi ji būtų užmigusi dėl apsvaigimo, o vėliau mirė nuo šalčio ir oro retumo – šiame aukštyje toks likimas yra neišvengiamas.
Vyriausioji mergaitė kokos ir alkoholio vartojo daugiausiai. Tai, pasak J. Verano „patvirtina idėją, kad ji buvo raminama sąmoningai. Gali būti, kad ji, būdama vyresnė, geriau suvokė kas jai nutiks“.
Pasak antropologo, duomenys tyrėjams suteikė galimybę geriau įsivaizduoti šių vaikų gyvenimus, bet pažymėjo, kad pateiktas pasakojimas yra grindžiamas vien interpretacijomis – ją patvirtinančių liudininkų pasakojimų nėra.
„Man šis atvejis kelia šiurpuliukus.... Tarsi vaikai galėtų per šiuos duomenis tiesiogiai su mumis kalbėtis apie tai, ką jie patyrė“, - sakė A. Wilsonas.
(9)
(0)
(0)