Kosmosas tyli, tačiau kodėl?

Ne, bet geriausias spejimas yra toks, kad tikimybė yra tokia kokia yra zemeje visur. Indukcijos metodas is keleto tiriamu objektu sprendzia apie visu kitu savybes. Kadangi istirtas objektas yra vienas, tenka remtis vieno duomenimis.

... o tiriamų objektų imtis sudaryta velniškai tendencingai, rezultatas yra niekinis ir tinkamas tik filologų pliurpalams prie kavutės.

Kai kauliukas metamas ne vienas, nuokrypis nuo vidurkio yra labai mazas. Ir galima su didele tikimybe teigti jog gautas rezultatas yra netoli vidurkio, taip kad sako. Tavo pasiulytu atveju, greiciausiai bus ismesta 7. Beto gyvybe zemeje kiek kartu atsirado? Viena? O gal šimtą viena karta? Tikimybė gali būti ir labai arti 100%. Sudaryk geresne imti. Tikimybe gyvybei atsirasti tam tikroje planetoje ne tik filologai prie kavutes aptarineja. Straipsnyje minimas Fermi (Nobelis is fizikos), Stephenas Havkingas, Karlas Saganas. Pirminiai skaiciavimai reiskiniu apie kuriuos mazai duomenu visada nera tikslus, bet paklaidos laikui begant ir renkant duomenis mazeja. Na tai ir tiria, skaiciuoja dreiko lygties parametrus. O skaiciuoja/galvoja vedimi smalsumo, sakyti kad paskaiciuoti sudetinga ir neverta gaist laiko, nes rezultatas niekinis, tai cia ne mokslas. dreiko lygty fℓ = 1 (100% of these planets will develop life) pradiniais paskaiciavimais priskyre 1, ir teisingai padare. Dabar > 0.13 bet ne del gyvybes sudetingumo atsirast sumazino, o del sudetingumo islikt. Pateik priezasti kodel turetu neatsirasti, tada padiskutuosim kodel tikimybe mazesne.