Kosminis „Ferrari“ neilgai trukus nukris į Žemę (0)
Dėl savo aptakios formos ir pelekų kosmoso „Ferrari“ vadinamas 2009 m. paleistas 5,3 metrų ilgio 1 toną sveriantis palydovas GOCE, skirtas gravitacijos ir vandenyno srovių stebėjimui, subyrėti turėtų spalio viduryje, trečiadienį agentūrai AFP sakė misijos specialistas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos kosmoso tyrimų agentūra (ESA) praneša, kad mokslinis palydovas GOCE po sėkmingos misijos, išdeginęs visą savo kurą netrukus nukris į Žemę.
Gravitacijos lauko ir nusistovėjusių vandenyno srovių tyrimo palydovas (GOCE) skrieja ypatingai žemai – vos 260 km aukštyje, kur dar esama nemažai atmosferos molekulių. Oro pasipriešinimui sumažinti strėlės pavidalo aštuonkampis palydovas turi du pelekus – papildomus aerodinaminius stabilizatorius. Todėl savo išvaizda jis labai skiriasi nuo dėžės formos palydovų, veikiančių beorėje kosminėje erdvėje.
Orbitoje jį išlaiko jonų variklis, kuris misijos pradžioje buvo aprūpintas 41 kg kuro, kurio dabar liko maždaug du kilogramai, sakė Rune Floberghagenas, kalbėjęs ESA simpoziume Edinburge, Škotijoje.
„Mūsų laukia tokia padėtis, kai šiame itin mažame aukštyje palydovą palaikantys elektros varikliai liausis veikę tarp rugsėjo pabaigos ir lapkričio pradžios – geriausiais inžineriniais paskaičiavimais, tai turėtų įvykti kažkada spalio viduryje – 16 ar 17 dieną“, – sakė jis.
Pasak specialisto, didžioji dalis 5,3 metrų ilgio 1 toną sveriančio palydovo turėtų subyrėti ir sudegti, jam pasiekus 75–80 kilometrų aukštį.
Tačiau analizė rodo, kad maždaug 250 kilogramų, subyrėję į maždaug 40–50 fragmentų debesį, turėtų pasiekti žemę maždaug 900 kilometrų skersmens plote.
Pasak R. Floberghageno, sunku pasakyti kurioje Žemės paviršiaus vietoje tai įvyks, nes palydovo kritimas nėra kontroliuojamas.
Anot jo, degalų turėjo pakakti tik 20 mėnesių, bet misijai labai padėjo itin žemas saulės aktyvumas, dėl kurio oro molekulių tankis tokiame aukštyje būna sumažėjęs.
350 mln. eurų kainavęs projektas truko dvigubai ilgiau negu buvo planuota.
Gravitacijos lauko ir nusistovėjusių vandenyno srovių tyrimo palydovas (GOCE) skrieja ypatingai žemai – vos 260 km aukštyje, kur dar esama nemažai atmosferos molekulių. Oro pasipriešinimui sumažinti strėlės pavidalo aštuonkampis palydovas turi du pelekus – papildomus aerodinaminius stabilizatorius. Todėl savo išvaizda jis labai skiriasi nuo dėžės formos palydovų, veikiančių beorėje kosminėje erdvėje.
Orbitoje jį išlaiko jonų variklis, kuris misijos pradžioje buvo aprūpintas 41 kg kuro, kurio dabar liko maždaug du kilogramai, sakė Rune Floberghagenas, kalbėjęs ESA simpoziume Edinburge, Škotijoje.
„Mūsų laukia tokia padėtis, kai šiame itin mažame aukštyje palydovą palaikantys elektros varikliai liausis veikę tarp rugsėjo pabaigos ir lapkričio pradžios – geriausiais inžineriniais paskaičiavimais, tai turėtų įvykti kažkada spalio viduryje – 16 ar 17 dieną“, – sakė jis.
Pasak specialisto, didžioji dalis 5,3 metrų ilgio 1 toną sveriančio palydovo turėtų subyrėti ir sudegti, jam pasiekus 75–80 kilometrų aukštį.
Tačiau analizė rodo, kad maždaug 250 kilogramų, subyrėję į maždaug 40–50 fragmentų debesį, turėtų pasiekti žemę maždaug 900 kilometrų skersmens plote.
Pasak R. Floberghageno, sunku pasakyti kurioje Žemės paviršiaus vietoje tai įvyks, nes palydovo kritimas nėra kontroliuojamas.
Anot jo, degalų turėjo pakakti tik 20 mėnesių, bet misijai labai padėjo itin žemas saulės aktyvumas, dėl kurio oro molekulių tankis tokiame aukštyje būna sumažėjęs.
350 mln. eurų kainavęs projektas truko dvigubai ilgiau negu buvo planuota.
(8)
(0)
(0)