Išaiškinta lavos bokštų Islandijoje paslaptis  (0)

Džiugi žinia gamtos mįslių mėgėjams – pagaliau išaiškinta keistų akmens darinių, susiformavusių Islandijoje, paslaptis. Kadaise lėta ir pragaištinga lavos upė susiliejo su upe, suformuodama didžiulis, šiurkščius akmens stulpus, lūkuriuojančius Skalingero Slėnyje, Islandijoje. Didžiuosią nuostabą kelia tai, jog įprastomis sąlygomis, susimaišius lavai su vandeniu ant žemės, susidaro pagalvės formos arba apskritai beformiai dariniai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Įdomiausia tai, jog tokie bokštai niekada nebuvo rasti sausumoje. Taip, tokio tipo struktūros egzistuoja vandenynuose 4-5 kilometrų gylyje, bet tik ne sausumoje“, - sako Tracy Gregg, geologė iš Buffalo universiteto Niujorke. Trolių kovos? Gregg 1998 buvo išvykusi į Islandiją laipioti uolomis. Kelionės metu ji aptiko keistus bokštus, kurie atrodė beveik kaip medžiai – tik be šakų. Aukščiausi siekė net 2.5 metro į viršų ir 1 metrą į plotį. Vietinė tautosaka teigia, jog akmenys – tai palikimas iš trolių karų. Mitologinės būtybės naudojo akmenis kaip svaidomąjį ginklą. Mokslininkei tautosaka nebuvo atsakymas. Šios struktūros jai priminė jau seniau tyrinėtus tvarinius giliai po vandeniu. „Aš jaučiausi pakylėtai. Vos tik pamačiau šias struktūras, iš kart supratau, kas tai yra“, - pasakojo mokslininkė interneto portalui "LiveScience". Giliai po vandeniu, kur tektoninės plokštės iškelia viena kitą, atsiranda plyšiai, pro kuriuos veržiasi lava. Karštas vanduo kyla pro lavos bokštus juos atvėsindamas iki sukietėjimo. Lavos lygiui kylant, bokštai taip pat kyla ir formuojasi nuostabios struktūros. Iki šiol dar niekam nepavyko užfiksuoti tokių struktūrų sausumoje. Deja, Gregg neteko studijuoti šių bokštų iki 2010 metų. Tais metais jos mokslus baigusi studentė Kenneth Christie gavo teisę studijuoti šiuos darinius Islandijoje.

Bokštų formavimasis

Gregg ir Christie padarė išvadą, jog Skaelingero slėnio bokštai susiformavo tokiu pačiu principu, kaip ir jų giminaičiai po vandeniu - būtent garsiojo Laki išsiveržimo metu 1783 metais. Išsiveržimo metu iš vulkaninio plyšio lava tekėjo net aštuonis mėnesius. Išsiveržimas buvo masyvus ir pridarė daug žalos – žuvo daugiau nei ketvirtadalis salos gyventojų, o vietinė gamta buvo visiškai nuniokota. Tuomet Bendžaminas Franklinas pabrėžė savo redaguotame moksiniame žurnale, jog Europa tuo metu buvo apsitraukusi juodu šydu – vulkaniniais pelenais danguje. Taip pat jis padarė keletą spėjimų dėl vulkanų įtakos klimatui, teigia Gregg.

Lava, lėtai tekėdama Skaelingerio slėniu, suformavo laikiną užtvanką upėje, tekančioje slėniu, greičiausiai sukurdama nedidelį tvenkinį, teigia mokslininkė. Lavos ir vandens susiliejimas suformavo struktūras, kurios randamos vandenynų dugne. Lavos lygiui slėnyje nukritus, paslaptingieji bokštai išliko.

Šis atradimai turėtų pakeisti geologų nuomonę ir žinias apie vandens ir lavos poveikį vienas kitam. Įprastai „susitikimas“ baigiasi garų sprogimu arba pagalvės formos struktūrų susiformavimu, teigia Gregg.

Islandija ir Marsas

Tokios struktūros - lavos bokštai - kaip manoma, gali egzistuoti ir kitose Žemės vietose. Bokštai gali pateikti svarių užuominų apie klimato istoriją vietovėje, teigia Gregg. „Jeigu atrastume tokių struktūrų kitur, galėtume daryti išvadą, jog toje vietoje išsiveržimo metu buvo itin drėgna.“

Gregg ateityje taip pat planuoja studijuoti aukštos raiškos nuotraukas iš Marso. Ji mano, jog tokių struktūrų atradimas reikštų, jog raudonojoje planetoje iš tiesų buvo vandens.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Lukas Valatka
(7)
(1)
(1)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: