Rusijos mokslininkai eksperimentu įrodė: gyvybė į Žemę galėjo patekti iš kosmoso  (0)

Rusijos mokslininkų eksperimentas, praėjusį pavasarį atliktas palydove „Bion-M1“, įrodė hipotezę, teigiančią, kad gyvybė į Žemę atkeliavo iš kosmoso. Viena termofilinė bakterijos atmaina, gyvavusi bedeguonėje aplinkoje, sugebėjo išgyventi kosmose netgi įėjimo į atmosferą metu, paskelbė Rusijos mokslų akademijos Medicinos ir biologijos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Syčiovas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Meteoritai iš kosminės erdvės gali atnešti mikroorganizmų sporų, kurios gali išgyventi netgi įėjimą į tankiuosius atmosferos sluoksnius“, - tarptautinėje Rusijos mokslų akademijos konferencijoje sakė V. Syčiovas. Su palydovu į 30 dienų trukmės eksperimentą bakterijos išskrido specialiai sukonstruotose talpose palydovo išorėje. Besileidžiant į Žemę „Bion-M1“ paviršius buvo įkaitęs iki kelių tūkstančių laipsnių pagal Celsijų temperatūros.

Iš visų eksperimente dalyvavusių organizmų išgyveno tik viena sporas sudarančių bakterijų atmaina. „Viena termofilinė atmaina visgi išgyveno. Tokiu būdu gautas panspermijos hipotezės įrodymas“, - sakė V. Syčiovas. Eksperimentą ketinama pakartoti artimiausioje ateityje, paleidus palydovą „Foton-4“, rašo newsru.com.

Tuo tarpu specialioji „Roskosmos“ komisija nustatė, kodėl žuvo palydove „Bion-M1“ taip pat skridusios Mongolijos smiltpelės. Pasirodo, graužikai patys išsikrapštė iš savo narvo ir nugraužė eksperimento „Kontur“ vykdymui reikalingos aparatūros elektros laidus.

„Kontur-BM“ yra mokslinis įrenginys, kurio tikslas – atlikti eksperimentą su smiltpelėmis. Viena iš jo dalių – automatinė gyvybinių sąlygų užtikrinimo sistema: ji prižiūri vandens tiekimą, tikrina ir koreguoja oro sudėtį, užtikrina gyvybinės veiklos atliekų šalinimą.

2013 m. balandį-gegužę vykusio eksperimento metu palydove žuvo didelė dalis bandomųjų gyvūnų, išsiųstų į kosmosą vardan mokslo. Kartu su smiltpelėmis žuvo 29 iš 45 genetiškai švarių linijų pelių – tokių, kurių genomas yra griežtai kontroliuojamas. Griežta genetinė kontrolė mokslininkams suteikė galimybę nesunkiai aptikti bet kokias genetines permainas, atsiradusias dėl buvimo kosmose. Pelių žūties priežastis buvo banali – perdegė gyvybei būtinų sąlygų užtikrinimo sistemos saugikliai. „Nežinia kodėl taip nutiko“, - pavasarį sakė V. Syčiovas.

Tragedijų pasitaikė ir akvariumų su žuvelėmis ciklidais. Eksperimentą „Omegahub“ parengė Hockenheimo universiteto (Vokietija) specialistai. Po 12 skrydžio dienų užgeso akvariumo šviesa, augalai nebesintetino deguonies, todėl žuvelės neišgyveno, aiškino Rusijos mokslininkai.

Kiek labiau pasisekė kosmose apsilankiusioms sraigėms, mikroorganizmų kolonijoms ir gekonams – jų stebėjimo eksperimentuose aukų nepasitaikė. Bent jau kosmose – nusileidus ant Žemės jų organus išsidalino įvairių institutų mokslininkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(7)
(0)
(0)

Komentarai (0)